Vilniaus bažnyčių likimas sovietmečiu (1944-1990)

LTSovietinio laikotarpio valdžios atstovų antireliginės politikos istorija dar tik pradedama tyrinėti. Šiuo straipsniu bandoma paanalizuoti gana siaurą temą, atspindinčią priemones, kurių to meto valdantieji griebdavosi prieš Katalikų Bažnyčios įtaką visuomenei. Apsiribosime Vilniaus bažnyčių, kurių buvo uždaryta daugiausia, situacijos – bažnyčių uždarymo priežasčių, motyvų, eigos, apsaugos bei jų pastatų panaudojimo – analize. Beveik visos Vilniaus bažnyčios yra didelės meninės vertės architektūros paminklai, sovietmečiu turėję „respublikinės“ ar net „sąjunginės reikšmės“ paminklo statusą. Tad susiduriame su dar viena taip pat nedaug tyrinėta problema – sovietinės paminklosaugos metodais ir darbo efektyvumu. Tyrinėjama remiantis istorine šaltinių interpretacija ir kritika. Išvada. Iš tarpukariu Vilniuje veikusių maždaug 48 bažnyčių ir koplyčių sovietmečiu buvo uždaryta 30. beveik visos atiteko ūkinės paskirties organizacijoms, paverstos sandėliais, išgrobstytos, suniokotos. Paminklosaugininkams pavyko išsaugoti tik dalį nacionalinių architektūros šedevrų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietų valdymas Lietuvoje; Katalikų Bažnyčia; Soviet rule in Lithuania; Catholic Church.

ENThe average number of operating churches in Vilnius before the Second World War was forty eight. In the post-war years during the Russian rule thirty churches were closed down by the Soviet authorities with a view of weakening the impact of the catholic church upon society. Almost all of them became subject to the organizations with economic needs and thus they were converted into warehouses, or became plundered, or were utterly damaged. Only a small portion of these masterpieces of national architecture has been saved by the specialists for monument protection. [From the publication]