Соймікавая ўхвала шляхты Браслаўскага павета ад 19 снежня 1600 года ў кантэксце вайны Рэчы Паспалітай абодвух народаў са Швецыяй (1600–1629 гг.)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Baltarusių kalba / Belarusian
Title:
Соймікавая ўхвала шляхты Браслаўскага павета ад 19 снежня 1600 года ў кантэксце вайны Рэчы Паспалітай абодвух народаў са Швецыяй (1600–1629 гг.)
Authors:
Радаман, Андрэй
In the Book:
Браслаўскія чытанні / рэдакцыйная калегія: Шыдлоўскі Кастусь, Панцялейка Аляксандр, Падалян Галіна. Браслаў: Браслаўскае музейнае аб’яднанне, Браслаўскае краязнаўчае таварыства імя О. Гедэмана, 2003. P. 80-88
Subject Category:
LT
Bajorai. Didikai. Valdovai / Gentry. Nobles. Kings; Kariuomenė / Armed forces; Tarptautiniai konfliktai. Karai / International conflicts. Wars; 13 amžius - 1569. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. LDK; 1569-1795. Lietuva ATR laikotarpiu; Breslauja; Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania); Rusija (Russia); Suomija (Finland); Švedija (Sweden); Upytė.
Summary / Abstract:

LTPublikuojamas istoriografijoje kol kas nepakankamai aptartas istorijos šaltinis, kurį pirmasis į mokslinę apyvartą įvedė lietuvių istorikas A. Tyla dar 1986 m. Tai LDK Vilniaus vaivadijos Braslavo pavieto seimelio 1600 m. gruodžio 19 d. nutarimas. Jis yra saugomas Rusijos nacionalinės bibliotekos Rankraščių skyriuje, P. P. Dubrovskio autografų rinkinyje, kaip išrašas iš Braslavo pilies miesto knygų. Šio rankraštinio dokumento perrašas kirilica rusėnų kalba, yra skelbiamas transkribuota forma, prieš tai pateikiant itin platų tuometinės tarptautinės padėties aptarimą, santykius tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos. Į Braslavo pavieto seimelį minėta data susirinkę šlėktos atstovai nutarė surinkti mokesčius planuotai kariuomenei, kuri gręsiant karui su Švedija turėjo žygiuoti į Livoniją (Infliantus), o po to Estijos, Suomijos ir Švedijos teritorijas. Braslavo pavietas, geografiškai esantis Livonijos pašonėje, buvo suinteresuotas valstybės saugumu. Dėl to pavieto šlėkta, vos gavus LDK etmono Kristupo Radvilos laišką dėl ekstraordinarinės rinkliavos kareivių nusamdymui iš pavietų, ilgai nelaukusi nutarė rinkliavą daryti numatant konkrečias sumas. Rinkliavai pritarė ir Trakų vaivadijos Upytės šlėktų seimelis, ką irgi nesunku paaiškinti pavieto geografiniu artumu Livonijai. Daugelio pavietų seimeliai tuo tarpu rinkliavai nepritarė arba darė įvairias išlygas. Varšuvos seimas oficialiai karą Švedijai paskelbė už kelių mėnesių 1601 m., tačiau karinės logistikos reikalais buvo rūpinamasi iš anksto, o Braslavo pavieto šlėktos seimelio nutarimas yra to rūpinimosi pavyzdys.Reikšminiai žodžiai: Lenkijos-Švedijos karas, 1600-1629 m. (Polish-Swedish War); Bajorai; Breslaujos pavieto seimelis, 1600; Karai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 17 amžius; Seimeliai; Zigmantas Vaza, 1566-1632 (Zygmunt III Vaza; Sigismund); Braclau District Dietine, 1600; Noblemen; Sejmik; 17th century; Wars.

Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Узаемаадносіны ВКЛ і Польскага Каралеўства ў дачыненні да Інфлянтаў у 1582—1621 гг / Якубаў В.У. Studia historica Europae orientalis. 2008, 1, p. 116-131, 292.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/73991
Updated:
2022-03-13 20:11:12
Metrics:
Views: 16
Export:
Download