Klaipėdos krašto antkapiniai paminklai XX a.: etninių bruožų raida

LTXX a. pradžia (iki 1915 m.) laikoma lietuvininkų tradicinės etninės kultūros etaloniniu laikotarpiu. Tada greta tradicinių medinių kryžių, krikštų, lavonlenčių išplito metaliniai lietiniai ir kaltiniai kryžiai. Dirbtuvėse naudoti kryžių liejimo formų etalonai, standartiniai kaltinių kryžių fabrikiniai ruošiniai atspindi kosmopolitines istoristines ar modernizmo tendencijas. Lietuvininkų ar vokietininkų etninės nuostatos išryškėja parenkant (ar atsisakant) vietos meistrų gamintų kryžių puošybos elementus. Iš įrašų, epitafijų turinio, kalbos, tarmės, šrifto parinkimo, pavardžių rašybos, komponavimo ryškėja tiek germanizacijos, tiek lituanizacijos tendencijos bei protestantiškosios etninės kultūros variantų gausa. Puošniuose akmeniniuose antkapiniuose paminkluose, kuriuos dažniausiai statė pasiturintys žmonės, ryškesnės kosmopolitinės tendencijos. Etniškumo elementų daugiau aptikta kukliose (gal savadarbėse) akmeninėse stelose, blokeliuose ir rieduliuose. Betoniniai paminklai atkartodavo akmeninių stelų bei obeliskų formas. Plito betono blokeliai su įrašo plokšte bei „medžio kamieno“ imitacijos, turinčios etninių bruožų. Po 1923 m. ryškėja modernistinės kosmopolitinės tendencijos. Iki 1945 m. lietuvininkų bei kuršininkų etniniai bruožai išryškėjo kukliai puoštuose mediniuos kryžiuose, kai kur dar statomuose krikštuose. Sovietmečiu Klaipėdos krašto antkapiniai paminklai vandališkai naikinti, grobstyti. Negausūs senieji krašto gyventojai 1960-1970m. pagal naujųjų meistrų pavyzdžius, būdingus visai Lietuvai, statė standartinius antkapinius paminklus. Etninės raiškos bruožai galutinai išnyko. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Antkapiniai paminklai; Etninė kultūra; Tradicijos; 20th C.; District of Klaipėda; Gravestone monuments; Ethnocultural traditions.

ENThe beginning of XX c. (up to 1915) is considered to be standard-setting period of Western Lithuanian (lietuvininkai) traditional ethnic culture. Then, alongside traditional wooden crosses, baptisms, burial boards, metal, cast and wrought crosses gained currency. Standard moulds used for casting crosses in workshops, industrially-produced billets of wrought crosses reflect cosmopolitan, historic, or modernistic tendencies. Ethical attitudes of Western Lithuanians or Germans are manifest in the choice of (or dismissal of) decorative elements for crosses produced by local blacksmiths. Looking at inscriptions, content of epitaphs, language, dialect, choice of font, writing of surnames, composition, one comes to distinguish trends in both Germanization, Lituanization and abundance of protestant ethnic culture alternatives. Splendid tombstone monuments, which were usually erected by wealthy people, reveal more distinct cosmopolitan trends. Researchers identified more elements of ethnicity among modest (maybe self-made) stone stelas, blocks and boulders. After 1923, modernistic cosmopolitan tendencies became more pronounced. Until 1945, ethnic features of Western Lithuanians and kuršininkai became distinguishable on modestly decorated wooden crosses, krikštai (wooden monument) that are still erected in some places. During the Soviet period, tombstone monuments of Klaipėda region were destroyed, plundered. Fewer of older inhabitants of this region in 1960-1970 erected standard tombstone monuments according to blacksmiths’ examples, found throughout Lithuania, Distinct features of ethnic expression finally disappeared.