LTInformacinių ir komunikacinių technologijų (toliau – IKT) pritaikymas šalių plėtrai yra vienas iš svarbių ekonominės ir socialinės pažangos kriterijų ir viešųjų politinių prioritetų. Tačiau įgyvendinant šį ambicingą sumanymą susiduriama su socialinės IKT naudojimo nelygybės problemomis, arba skaitmenine atskirtimi. Lietuva turi kelių dešimtmečių IKT potencialo panaudojimo patirtį administruojant strategines iniciatyvas. Tyrimai rodo, kad skaitmeninei atskirčiai mažinti skiriama dėmesio, tačiau trūksta detalios analizės apie taikomas priemones, pasiektus rezultatus, poveikį konkrečioms socialinės rizikos grupėms. Straipsnio tikslas – įvertinti skaitmeninės atskirties mažinimo strateginius prioritetus ir konkrečias priemones Lietuvoje. Tiriamas valstybinis požiūris į skaitmeninę atskirtį atliekant kokybinę ir kiekybinę strateginių informacinės visuomenės dokumentų turinio analizę ir nagrinėjant Lietuvoje vykdytas skaitmeninės atskirties mažinimo programas ir projektus. Informacijos politikos ir priemonių, programų lygmeniu matomiausia ir nuosekliausiai sprendžiama problema – netolygus IKT prieinamumas regionuose. Gerokai mažiau pastebimos su motyvacijos, gebėjimų, galimybių gauti naudą iš IKT skirtumais susijusios skaitmeninės atskirties problemos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Skaitmeninė atskirtis; Informacinės visuomenės plėtros programos; Skaitmeninės atskirties mažinimo priemonės; Digital exclusion; Digital divide; Information society development programs; Measures for reducing digital exclusion; Lithuania.
ENAdapting information and communication technologies (ICTs) to countries' development is one of the important criteria for economic and social progress and public policy priorities. However, implementing this ambitious concept faces social inequalities in the use of ICT, or digital exclusion. Lithuania has several decades of experience in utilizing the potential of ICT in managing strategic initiatives. Studies on the development of information society and digital exclusion show that attention is being focused on reducing the digital exclusion, but there is a lack of detailed analysis of the measures applied, the results achieved, the impact on specific social risk groups. The aim of the paper is to assess the strategic priorities and specific measures in Lithuania for reducing digital exclusion. The state approach to the digital exclusion is explored through qualitative and quantitative analysis of document content, which allows focusing only on the issue of digital exclusion reflected in them. The sources of this research data are Lithuanian strategic information policy documents. The most visible and consistent solution to the digital exclusion in Lithuania is the physical availability of ICTs in the regions. Significantly less is the problem of the digital exclusion associated with motivation, ability, and opportunities to benefit from ICT disparities. The priorities and directions of the Government and non-governmental organizations are very different in this area. In spite of the high level of gaps in the data found on analyzing the results and achievements of government-EU NGO programs and projects, the research presents some insights for future digital exclusion reduction programs and projects. [From the publication]