LTNors 1990 m. JAV paskelbė iniciatyvą vystyti naujo pobūdžio santykius su Sovietų Sąjunga (vėliau-Rusija), atsisakant sulaikymo strategijos ir pirmenybę teikiant įtraukimui, po SSRS žlugimo atsirado požymių, rodančių, jog 1990 m. išsakyta optimistinė vizija išsipildė ne visiškai. Disertacijos tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kokia užsienio politikos strategija – sulaikymas ar įtraukimas – vyrauja JAV santykiuose su Rusija šiuolaikinėje tarptautinėje arenoje (1991 m. gruodžio 25 d. – 2009 m. sausio 19 d.), kaip ji reiškiasi ir Baltijos šalių reikšmingumą šių strategijų įgyvendinime. Siekiant užsibrėžto tikslo nagrinėjamos Rusijos sulaikymo ir įtraukimo strategijų taikymo priežastys, strategijų raiška deklaruojamoje ir praktinėje JAV užsienio politikoje, Baltijos šalių reikšmingumas JAV taikomose Rusijos sulaikymo ir įtraukimo strategijose. Atliekant tyrimą naudojami kalbų ir dokumentų analizės, įvykių rinkinio (angl. Events Data Set) sudarymo metodas, lyginamasis ir aprašomasis metodai. Empiriniai atlikto tyrimo duomenys rodo, jog šiuolaikinės JAV prezidentų administracijos vykdo skirtingą užsienio politiką Rusijos atžvilgiu deklaruojamame ir praktiniame lygmenyse. Jeigu deklaruojamoje JAV užsienio politikoje dominavo Rusijos įtraukimo strategija; tai praktinėje JAV užsienio politikoje dominuojanti užsienio politikos strategija santykiams su Rusija keitėsi nuo Rusijos įtraukimo strategijos iki Rusijos sulaikymo strategijos. Baltijos šalių faktoriaus reikšmingumas JAV-Rusijos santykių kontekste pasireiškia tik įgyvendinant Rusijos sulaikymo strategiją.Reikšminiai žodžiai: JAV; Sulaikymo strategija; Įtraukimo strategija; United States; Containment strategy; Engagement strategy; Rusija (Russia).
ENAlthough in 1990 the U.S. declared the initiative to develop different foreign policy towards the Soviet Union (later – Russia), abandoning containment strategy, several years after the collapse of the USSR certain indications emerged that optimistic predictions of 1990 did not come true. The aim of the research is to examine, which foreign policy strategy (containment or engagement) dominates the U.S. foreign policy towards Russia in contemporary international arena, ways the strategy is implemented and the significance of the Baltic States in the implementation of these foreign policy strategies. The aim of the research was implemented analyzing the circumstances that stimulate the U.S. to use Russia’s containment and/or engagement strategies in contemporary international arena, the features of Russia’s containment and engagement strategies in the U.S. declared foreign policy and the U.S. foreign policy practice, the significance of the Baltic states in the U.S. applied Russia‘s containment and engagement strategies. Empirical research data indicate that the contemporary U.S. Presidential administrations implemented different foreign policy towards Russia on the declared and practical foreign policy levels. If the declared U.S. foreign policy was dominated by Russia's engagement strategy, in the U.S. foreign policy practice the dominant foreign policy strategy towards Russia have evolved from engagement strategy to Russia's containment strategy.