Benamystė Lietuvoje: nakvynės namų gyventojų (iš)gyvenimo praktikos : disertacija

LTBenamystė – daugiadimensinis, paradigmų įvairove pasižymintis reiškinys, šiandienos pasaulyje aktualizuojamas ne tik postmoderniais nomadizmo, nesusisaistymo diskursais, bet ir tapęs aktualiu socialinės politikos darbotvarkės klausimu. Disertacijos tikslas yra ištirti nakvynės namų gyventojų kasdienes (iš)gyvenimo praktikas. Joje keliami klausimai, kokius būdus ir praktikas miesto erdvėje įvaldo nakvynės namų gyventojai, siekdami patenkinti kasdienius poreikius, kaip socialines paslaugas teikiančios įstaigos ir miesto erdvė veikia nakvynės namų gyventojų kasdienybės praktikas, kaip šios praktikos apsprendžia nakvynės namų gyventojų miesto erdvėje palaikomus mobilumo maršrutus? Benamius įprasta suvokti, kaip pasyvius socialinės gerovės sistemos dalyvius, disciplinuojamus jos galios mechanizmais – taisyklėmis, reglamentais. Šiame darbe benamį asmenį traktuojant kaip aktyvų veikėją, pasitelkus etnografinio tyrimo metodą, siekta rekonstruoti jo kasdienybę, kuriamas miesto erdvėje judėjimo trajektorijas, produkuojančias unikalias jo kasdienybės praktikas. Benamių mobilumas transformuoja miestą ir jo infrastruktūrą į „savą“, išoriškai ne visada akivaizdų „benamių miestą“, atskiras miesto vietas paverčiant „sava erdve“. Tyrimas leido apibrėžti skirtingus benamių mobilumo tipus, išryškino pagrindines jų (iš)gyvenimui reikšmingas erdves, kuriose vyksta benamių socialinių tinklų kūrimas ir produkavimas bei apsirūpinimas reikalingais ištekliais.Reikšminiai žodžiai: Benamystė; Nakvynės namų gyventojai; Miesto erdvė; Praktikos; Homelessness; Residents of a homeless; Shelter urban space; Practices.

ENIn Western countries the study of homelessness has rather long traditions, including variety of different approaches. The lack of substantial research traditions and ambiguity of definitions in the field of homelessness brings to the fact that there are no studies in Lithuania that would perceive a homeless person as an active player. The aim of the research is to investigate the everyday survival practices of the residents of a homeless shelter. The scientific problem of the research is stated in the following questions: What methods and practices do the residents of the homeless shelter use in urban space in order to meet their daily needs? What impact do the institutions of social services’ provision and urban space have on the everyday practices of shelter‘s residents? How do daily practices of the shelter‘s residents determine their mobility routes within the urban space? The ethnographic study is used to uncover the experiences of the residents of homeless shelter, their everyday practices within the system of social services. This case study allowed to reconstruct his/her daily routines, trajectories of daily movement through the city. Daily mobility transforms the city and its infrastructure into “own” “homeless city”. The transformation of separate urban places into “own” allows to define them as the “own space” for the homeless. The case study allowed to define different types of residents of homeless shelter that have been revealed within the framework of time and space of this research.