Žaidimas ir improvizacija spektakliuose vaikams ir jaunimui lietuvių teatre : (XX a. antroji pusė - XXI a. pradžia) : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjama itin problemiška, teatrologų beveik netyrinėta, specifinė kultūros sritis – spektakliai vaikams ir jaunimui lietuvių teatre XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. Analizuojama žaidimo ir teatro, kaip kultūros fenomenų, samprata ir santykių dinamika, išskiriant jų sąsajas ir skirtumus, aptariami glaudūs vaikų žaidimų ir teatro priežastiniai ryšiai, atskleidžiama žaidimo ir teatrinės improvizacijos sąveika bei plačios taikymo spektakliuose vaikams ir jaunimui galimybės. Moksliškai tiriama žaidimo ir improvizacijos spektakliuose vaikams ir jaunimui lietuvių teatre apibrėžtis ir genezė, raidos bruožai, tendencijos ir dėsningumai, išskiriami pagrindiniai spektaklių tipai, kūrybos principai ir svarbiausi raiškos bruožai, išryškinantys skirtį ir autonomiją tradicinio suaugusiųjų teatro modelio atžvilgiu. Siekiama įrodyti, kad lietuvių teatre novatoriški eksperimentiniai spektakliai vaikams ir jaunimui savitą, originalią teatro kalbą kuria ne kopijuodami tradicinius spektaklius, o kūrybiškai atkurdami ir modeliuodami kasdieninių vaikų vaidmeninių-siužetinių žaidimų strategijas. Pasitelkus mokslinius instrumentus ir prieigas, siekiama moksliškai ištirti ir teoriškai apibendrinti aptariamą teatro reiškinį ir tuo iš dalies užpildyti didelę spragą mūsų kultūros istorijoje ir teatrologijos moksle.Reikšminiai žodžiai: Žaidimas; Improvizacija; Teatras; Spektakliai vaikams ir jaunimui; Play; Improvisation; Theatre; Performances for children and youth.

ENThe thesis deals with a specific area of culture, extremely problematic and little studied by theatre scientists and critics, viz. performances for children and youth in Lithuanian theatre in the late 20th and the early 21st c. It analyzes the conceptions of play and theatre as cultural phenomena and the dynamics of their relations, identifies the bonds and differences between them, discusses close causal relationships between children‘s games and theatre, and discloses the interrelationship of play and theatrical improvisation, as well as broad opportunities of their application in performances for children and youth. The definition and the genesis of play and improvisation in performances for children and youth are studied from a scientific viewpoint, and the principal types of performances, creative principles, and major characteristics of expression are established that bring out their difference and autonomy with respect to the traditional model of adult theatre. The thesis seeks to prove that innovative experimental performances for children and youth in Lithuanian theatre create a unique and original theatre language not by means of copying traditional performances, but by creative reconstruction and modeling of the strategies of children‘s daily rolepays – plot-based games. By means of research instruments and approaches, the author endeavours to present the research into, and theoretical generalization of, the above named theatre phenomenon and thus to partly fill a huge gap in the history of national culture and theatre science.