LTEkstremalių, nepaprastųjų situacijų valdymui dažniausiai naudojamas modelis susidedantis iš keturių fazių: rizikos mažinimo, pasiruošimo, atsako ir atkūrimo. Atsako fazės metu sukuriama incidento valdymo struktūra (IVS). Visuotinai pripažinta, kad į traukus į atsakomųjų veiksmų vykdymą bendruomenes, padidinami kompetentingų viešojo valdymo institucijų ištekliai ir efektyviau likviduojami incidento padariniai. Straipsnyje, remiantis ekstremalių, nepaprastųjų situacijų, neovėberinio valdymo principais, analizuojama IVS, bendruomenės dalyvavimo reikšmė incidento valdyme ir Lietuvos teisinio reguliavimo prielaidos įtraukti bendruomenes į ekstremalios ar nepaprastosios situacijos valdymą. Tyrimo rezultatai rodo, kad bendruomenių įtraukimas į incidento, ekstremalios, nepaprastosios situacijos valdymą Lietuvos teisės aktuose nėra numatytas, todėl daroma išvada, kad valstybėje sudėtinga taikyti pažangias IVS ir rasti dermę tarp hierarchija pagrįstų institucijų ir pareigūnų veiksmų bei bendruomenių ir jų narių dalyvavimo incidentų, ekstremalių, nepaprastųjų situacijų valdyme. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Incidentų valdymas; Neovėberinis valdymas; Bendruomenių dalyvavimas; Teisinis reguliavimas; Incident management; Neo-Weberian management; Community participation; Legal regulation.
ENTo manage emergencies and disasters most often is used the model composed of four phases: risk mitigation, preparedness, response and recovery. During the response phase, an incident management structure (IMS) is developed. It is generally acknowledged that the participation of communities in response actions increases the resources of public authorities and helps eliminate the outcomes of an incident in a more effective manner. Referring to the principles of the Neo-Weberian this article analyses the IMS, communitiesparticipation in the incident management and examines the assumptions of the Lithuanian laws on communities participation in incident management. The results of the research have revealed that community participation in the management of an incident, an emergency or a disaster is not regulated in Lithuania’s legislation, for this reason, the conclusion could be drawn that it is difficult to apply advanced IMSs and to find a common solution while manoeuvring between the actions of the hierarchy-based institutions and officials or officers and citizen or their group participation in the management of emergencies, disasters and incidents. [From the publication]