Ikimokyklinio ugdymo įstaigos lauko ugdomosiosios aplinkos turinio konceptualizavimas : disertacija
LTAktualizuojant vaiko dalyvavimo svarbą (kuri, anot Reimer, 2000, yra prasmės konceptualizavimo pagrindas), kuriant dialogu paremtą sociopedagoginę (Barkauskiatė, 2001), dvasinę (Pudžiuvelytė, 2012), partneriškais santykiais grįstą (Kondratienė, 2012; Kašauskienė, 2012) ugdymosi aplinką, svarbu suvokti tai, jog laukou gdomosios aplinkos socioedukacinis turinys yra ne tik vaiko asmenybės raišką atspindinčių specifinių priemonių visuma, bet ir vaiko, kartu su suaugusiuoju, kuriama erdvė, kurioje formuojasi asmenybės pamatiniai vertybiniai orientyrai. Tai reiškia, kad šiandienos edukologijai itin aktualiais tampa ne tik ugdymo(si) aplinkos (fizinę, materialinę) kokybę žymintys (leidžiantys pamatuoti) orientyrai, bet ir ugdymosi aplinkai priskiriamos prasmės. Tyrimo duomenys atveria kelius savaime-suprantamybių šalinimui bei sąmoningiems kaitos procesams, nes viešojo diskurso transformacijai neišvengiamai būtina klasikinių ugdymą stereotipizuojančių požiūrių analizė/aptarimas/viešinimas. Šiandienos vaiko ir vaikystės kategorijas atliepiančių sprendimo būdų siūlant ieškoti inovatyviose filosofinėse-prakseologinėse ugdymo(si) prieigose.Reikšminiai žodžiai: Lauko ugdomosios aplinkos turinys; Outdoor educational environment content.
ENWhen making the importance of child’s participation relevant (which,according to Reimer, 2000, is the basis of conceptualisation of the meaning),creating dialogue-based socio-pedagogical (Barkauskiatė, 2001), spiritual (Pudžiuvelytė, 2004), partnership relations-based (Kondratienė, 2004; Kašauskienė, 2012) educational environment, it is important to understand that socio-educational content of outdoor educational environment is not only a whole of specific means reflecting expression of child’s personality but also a space being created together with an adult, where personality’s fundamental value benchmarks form. This means that today’s education science faces highly relevant benchmarks not only signifying (allowing measurement) quality of teaching/learning environment (physical, material), but also meanings attributed to educational environment too. The research data facilitates both elimination of naturally understood matters and conscious processes of change because transformation of the public discourse requires analysis/discussion/publicising of classical attitudes making education stereotypical. Present-day categories of a child and childhood are met by solutions ways offering the search in philosophical-praxeological teaching and learning approaches.
