XX amžiaus pirmosios pusės pradžios mokyklų gimtosios kalbos vadovėlių turinio ir kalbos norminimo bruožai : disertacija

LTDisertacijoje tiriami pradinės mokyklos lietuvių kalbos vadovėliai (nuo 1905 iki 1940 metų), to laikotarpio lietuvių kalbos mokymo programos ir vadovėlių recenzijos. Aptariama vadovėlių kalbos mokymo kurso sandara, vadovėlių kalba, recenzentų pastabos ir taisymai, vadovėliai siejami su mokymo programomis. Šiuo tyrimu bandoma nustatyti, kaip bendrinės lietuvių kalbos formavimosi principai ir kriterijai atsispindėjo (ar buvo realizuojami) to meto mokykliniuose vadovėliuose, tiriama programų ir recenzijų įtaka vadovėliams, o kartu gvildenamas ir jų poveikis vadovėlių kalbai, taip pat ir bendrinės lietuvių kalbos normoms. Kalbos norminimo ir bendrinės kalbos formavimosi reiškiniai tiriami taikant bendrinių kalbų raidos teorijas. Remiamasi sociolingvistiniu ir ekolingvistiniu požiūriais į kalbos reiškinius. Nustatyta, kad 1905–1940 m. pradinių mokyklų lietuvių kalbos vadovėliai atspindi to laikotarpio bendrinę lietuvių kalbą, todėl yra geras šaltinis nagrinėti bendrinės lietuvių kalbos normų raidą per tris pirmuosius XX a. dešimtmečius ir atskleisti vykusius bendrinės kalbos norminimo etapus. Pradžios mokyklų lietuvių gimtosios kalbos vadovėlių kalbos normų kaitos (raidos) ir lietuvių kalbos mokymo programų bei vadovėlių recenzijų tyrimas atskleidė, kad 1905–1940 m. vyko du bendrinės lietuvių kalbos formavimo(si) etapai: normos įtvirtinimo ir funkcijų sklaidos (tobulinimo). Lietuvių kalbos vadovėliai, per mokyklą padėję įtvirtinti bendrinę lietuvių kalbą ir plėsti jos funkcijas, – ryškus tiriamojo laikotarpio kalbos normų formavimo(si) atspindys.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių kalbos mokymas; Lietuvių kalbos norminimas; Vadovėliai; Lithuanian language training; Normalization of the Lithuanian language; Textbooks.