LTRomėniškasis, arba dažnai vadinamas senasis geležies, amžius dažnai įvardijamas kaip ryškių ekonominės ir visuomeninės raidos baltų pasaulyje pokyčių metas, apie kurį byloja archeologinės medžiagos tyrimai. Remiantis Vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais kapinynų archeologine medžiaga, galima kalbėti apie to meto socialiai išsisluoksniavusias bendruomenes. Statistiškai apdorota pasirinktų Vakarų Lietuvos kapinynų medžiaga ir analizė atskleidžia gintaro įkapių vaidmenį mirusiųjų statusams visuomenėje. Rašytinių šaltinių liudijimai bei archeologinės medžiagos tyrimai rodo aukštą gintaro vertę, paklausą Vidurio Pietų Europos regionuose. Tačiau darbe siekta atsakyti į mažai gvildentą klausimą apie gintaro dirbinių paplitimą socialiai susiskirsčiusiose Vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais bendruomenėse. Be to, domėtasi, kokios aplinkybės paskatino pastarosios kultūros bendruomenėse egzistavusios gintaro tradicijos kaitą vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu, nes būtent minimu periodu gintaro dirbiniai imti dėti į dalį laidojimo paminklus palikusių bendruomenių narių kapų. Svarbus ir kitas gintaro tradicijos aspektas – tai jos apraiškų panašumai ir skirtumai kaimyninėse Nemuno žemupio, Vidurio Lietuvos, Sembos-Notangos ir Sūduvių baltiškose kultūrose. Gintaro dirbiniai analizuoti kaip galimas atitinkamo socialinio sluoksnio atspindys Vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais kultūros bendruomenėse. Darbe analizuojama vietinė gintaro dirbinių kiltis, pasiremiant gintaro dirbinių formų analize bei išbandytu praktiniu gintaro apdirbimu. Darbe pateiktos gintaro dirbinių ir kitų įkapių tipų koreliacijos aptariamuose kapinynuose liudija apie regionalias laidojimo papročių tradicijas.Reikšminiai žodžiai: Archeologiniai tyrinėjimai; Kapai; Vakarų Lietuva; Laidojimas; Gintaro dirbiniai; Materialinė kultūra; Baltai (indoeuropiečiai); Archeologiniai radiniai; Archaeological research; West Lithuania; Amber goods; Material culture; Balts (Indo-European); Archaeological finds.