LTPacientai dėl skubios medicinos pagalbos (SMP) kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas-greitosios medicinos pagalbos tarnybą, pirminius sveikatos priežiūros centrus, ligoninių priėmimo skubios pagalbos skyrius - tikėdamiesi gauti kokybiškas paslaugas, tačiau nežiūrint Lietuvoje mažėjančio gyventojų skaičiaus, SMP paslaugos tampa sunkiau prieinamos arba suteikiamos nekokybiškai ir ne laiku, ilgėja pacientų eilės ir laukimo laikas. Disertacijoje sprendžiamas mokslinė problema, kad nesant sukurto SMP teorinio modelio, esant neaiškioms skubios medicinos pagalbos sistemą apibūdinančioms sąvokoms bei sudėtinėms dalims, negalima patobulinti SMP sistemos ir jos valdymo. Todėl darbe formuluojamas tikslas, kad sudarius SMP sistemos valdymo teorinį modelį, parengus bei pritaikius parengtą kiekybinio tyrimo metodiką, pateikti SMP sistemos valdymo tobulinimo priemones ir posistemes. Disertacijoje analizuojami SMP sistemos valdymo teoriniai aspektai, apimantys istorinę raidą, sampratos problematiką, principinius modelius; pateikiama SMP probleminių sričių analizė, palyginami Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos valdymo modeliai, pateikiamas skubios medicinos pagalbos sistemos valdymo teorinis modelis. Taip pat analizuojama SMP sistemos valdymo aplinka ir SMP paslaugų teikimo situacija Lietuvoje, apibendrinti esminiai veiksniai, įtakojantys SMP prieinamumą ir paslaugų kokybę. Pateikti analizuotų rezultatų duomenys, sudarytos teoriniu mokslinės literatūros ir empiriniu tyrimu pagrįstos skubios medicinos pagalbos sistemos valdymo posistemės, sukurtas skubios medicinos pagalbos sistemos Lietuvoje valdymo modelis, pateiktos konkrečios priemonės skubios medicinos pagalbos sistemos valdymo tobulinimui.Reikšminiai žodžiai: Skubios medicinos pagalbos kokybė; Sveikatos priežiūros paslaugų valdymas; Skubios medicinos pagalbos prieinamumas; Emergency medical assistance; Quality health care service management; Emergency medical assistance accessibility.
ENFor emergency medical aid (EMA), patients apply to hospitals – the ambulance service, the Emergency Departments in hospitals – and expect quality services, however, despite the population decline, EMA services are becoming increasingly less accessible, of poorer quality, and provided not on time, and patient queues and the waiting time have been getting longer. The research problem addressed in the dissertation is related to the development of a theoretical EMA model: in its absence, when the EMA-defining concepts and its integral parts are obscure, the EMA system and is management cannot be improved. Therefore, the aim formulated in the dissertation is, upon the development of an EMA system management theoretical model and the elaboration and application of a quantitative research methodology, to work out the measures of the EMA system management improvement and its subsystems. The dissertation analyses the theoretical aspects of the EMA system management, covering its historical development, the concept-related problems, and the principal models; the analysis of the EMA problematic areas is presented, the USA and German EMA systems management models are compared, and a theoretical model of the emergency medical aid system management is introduced. Moreover, the environment of the EMA system management and the situation of the EMA services provision in Lithuania are analysed, and the basic factors that affect the EMA accessibility and the quality of services are summarised. The data of the analysed findings have been presented, the theoretical scientific literature and empirical research-based subsystems of the EMA system management have been formed, a model of EMA system management in Lithuania has been developed, and specific measures for the EMA system improvement have been proposed.