Relikvijoriai Vilkaviškio vyskupijoje : formos ir dekoras

LTStraipsnio tikslas nėra pristatyti gražiausius, dailės požiūriu išskirtinius kūrinius, o siekiama apžvelgti Vilkaviškio vyskupijoje saugomų relikvijorių visumą. Aptariant čia išlikusius XVII a. pr. – XX a. I p. relikvijorius, bendrais bruožais pristatoma šių auksakalystės dirbinių panorama, atskleidžiama dabartinė reali paveldo padėtis, kartu trumpai aptariamos ir tam tikros formų ir dekoro kaitos tendencijos. Vilkaviškio vyskupijos bažnyčiose daugiausia išliko XIX a. – XX a. pr. dirbinių, o XVII ar XVIII a. relikvijoriai sudaro mažumą, todėl gana keblu vienareikšmiškai vertinti jų formos ir dekoro ypatumus. Šioje vyskupijoje XVII a. datuojami kūriniai – tai kryžiaus pavidalo pacifikalai, o nuo XVIII a. įsigali monstrancijos tipo relikvijoriai. Pastarųjų liturginių indų formos ir dekoro elementų raida iš esmės atitinka monstrancijų formos ir puošybos pokyčius, tačiau paprastai skiriasi jų viršutinė dalis – dažnesnis medžio lajos, o ne spindulinės glorijos pavidalas. XIX a. kompozicija buvo supaprastinta, perimta iš XVIII a. relikvijorių, tik papildyta kai kuriais naujais motyvais. Nuo amžiaus vidurio pamėgti įvairius praeities stilius, ypač gotiką, imituojantys eklektiški relikvijoriai. Tuo laiku vis daugiau kūrinių buvo gaminama fabrikuose, dažnai tiražuojami amato požiūriu prasti ir žemos meninės kokybės dirbiniai. Relikvijorių dekoras labai retai atspindėdavo juose buvusių relikvijų pobūdį, nebent indai buvo skirti didesnę paklausą turėjusioms šv. Kryžiaus relikvijoms. Sudėtingesne ikonografija pasižymėdavo tik specialiai auksakalystės dirbtuvėse užsakyti kūriniai.Reikšminiai žodžiai: Vilkaviškio vyskupija; Vilkaviškio dekanatas; Relikvijoriai; Relikvijos; Auksakalystė; Religinis menas; The diocese of Vilkaviškis; Reliquary; Relics; Liturgical ornaments; Goldsmithery.

ENIt is not the intention of the text to present the most beautiful productions or those of peculiar artistic value, but to survey the entirety of the reliquaries of Vilkaviškis diocese. The discussion of the extant production of the region led further into introduction of broader prospects of the issue, display of the present actual situation of heritage and eventual discussion of the tendencies of variation in forms and décor of reliquaries. A brief chronological survey of the typical items of Vilkaviškis diocese led to certain conclusions. It should be noted that the décor of reliquaries rarely corresponds to the nature of the relics inside. Most of the reliquaries of the churches of Vilkaviškis diocese are as old as the 19th and early 20th centuries, while the item of the 17th and 18th centuries are evidently in the minority. Thus unreserved and explicit evaluation of the peculiarities of their forms and décor is a sensitive subject. It may be claimed that the pieces dated as far back as the 17th century are cross-shaped pacificale-type items, while as of the 18th century monstrances become the dominant type of reliquaries. The forms and décor of the latter in principle correspond to the shift in form and detailing of monstrances, except for the upper part, which is has the shape of tree foliage rather than of the gloriole. The same baroque compositions prevailed in the 19th century, yet simplified and complemented with new elements of décor. Since the middle of the 19th century eclecticism came into domination with reliquaries, varying different historical styles, the Gothic in particular, afterwards followed by a serial factory production of prevailingly minor artistic value.