Šiuolaikinės lietuvių tautinės tapatybės kontūrai

• Outlines of the Modern Lithuanian National Identity
• Contours of the contemporary Lithuanian national identity

LTStraipsnyje pristatomi kokybinio tyrimo, atlikto VDU Socialinės antropologijos centre, duomenys. Pagrindinis šio tyrimo tikslas buvo suprasti, ką lietuviai turi galvoje kalbėdami apie buvimą lietuviais, arba, tariant kitais žodžiais, ką jiems reiškia „būti lietuviu". Remiantis tyrimo duomenimis išskiriami askriptinis, situacinis, konstruktyvistinis bei moralinis - emocinis lietuvių tapatybės modeliai, skiriami pagrindiniai pateikėjų konstruojamos nulietuvėjusio žmogaus sampratos elementai bei dominuojantys požiūriai į nelietuvio tapimo lietuviu galimybes. Straipsnyje formuluojama kol kas tik minėto tyrimo duomenimis patvirtinama prielaida, jog globalizacijos procesai, įvairialyčius „kitoniškumus" paversdami kasdienybės dalimi transformuoja lietuvišką/nelietuvišką sąvokų turinį, „apsunkina" ir kvestionuoja išskirtinių lengvai identifikuojamų, socialinių ribų brėžimo bei bruožų paiešką. Jie keičiami jausminei-emocinei tapatybės dimensijai priskiriamais bruožais, dažnai paverčiant juos lemiamais lietuvių tautinės tapatybės kriterijais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautinė tapatybė; Globalizacija; Kitoniškumas; National identity; Globalization; Otherness.

ENThe article represents the data of the qualitative research carried out by the Centre of Social Anthropology of Vytautas Magnus University. The main objective of the research was to understand what Lithuanians mean by referring to being Lithuanian, or, in other words, what “being a Lithuanian” means to them. On the basis of the research data, the article distinguishes the models of Lithuanian identity – ascriptic, situational, constructive and moral-emotional, defines the key elements of the constructed conception of a denationalised Lithuanian and prevailing attitudes towards the possibilities of becoming of a non-Lithuanian Lithuanian. The article formulates an assumption confirmed yet only by the data of the said research globalisation processes transform the content of the concepts of Lithuanian/non-Lithuanian by converting diversiform “othernesses” to a part of routine, “impedes” and questions the search for drawing of exclusive easily identified social boundaries and features. They are replaced by the features attributed to the sensual-emotional dimension of identity, often transmuting them to the criteria of the Lithuanian national identity.