Pabrėžiamųjų dalelyčių funkcijos ir vartosena dabartinėje rašytinėje lietuvių kalboje : disertacija

LTDisertacijoje aprašomas tyrimas, kurio tikslas – nustatyti pabrėžiamųjų dalelyčių funkcijas rašytinėje lietuvių kalboje, jų vaidmenį sakinio ar teksto struktūroje, remiantis jų vartosenos analize. Pabrėžiamųjų dalelyčių net, tik, ir, nė, būtent vartosenos pavyzdžiai rinkti iš Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre parengto 1 milijono žodžių dabartinės rašytinės lietuvių kalbos tekstyno, neanotuotos jo versijos. Pabrėžiamųjų dalelyčių vartosenos pavyzdžiai tirti taikant tekstynų lingvistikos metodus, taip pat netinkamo pavyzdžio analizę, kiekybinius ir kokybinius aprašymus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kiekviena tirta dalelytė turi papildomų funkcijų, kurios ir lemia jų pasirinkimą, tai dažnai priklauso nuo pirmesnio (-ių) sakinio (-ių), konteksto, autoriaus motyvų. Papildomos pabrėžiamųjų dalelyčių funkcijos: pratęsimo (ir), papildymo (ir), modalumo (būtent), giluminio siejimo sakinių ar ilgesnių teksto atkarpų (ir, net, tik, būtent, nė), diskurso rodiklio ir aktualiosios sakinio skaidos (net, ir, tik, būtent, nė). Šis darbas aktualus, nes pirmą kartą pateikia platų penkių dalelyčių net, tik, ir, nė, būtent dabartinėje rašytinėje lietuvių kalboje aprašymą, jų vartosenos ypatumus sakinyje ir vaidmenį rašytinėje kalboje, jų indėlį į teksto rišlumą. Tai pirmas tyrimas, nagrinėjantis vieną sudėtingiausių tarnybinių kalbos dalių – dalelytę, kaip visavertę ir daugiafunkcę kalbos dalį. Atliktas pabrėžiamųjų dalelyčių net, tik, ir, nė, būtent tyrimas atskleidė jų vartosenos ypatumus rašytinėje lietuvių kalboje. Tad tekstynų morfologinio ir sintaksinio anotavimo sistemų kūrėjai remdamiesi pabrėžiamųjų dalelyčių tyrimo rezultatais gali patikslinti programas, kurios tiksliau skirtų dalelytes nuo jungtukų.Reikšminiai žodžiai: Pabrėžiamosios dalelytės; Funkcijos; Vartosena; Dabartinė rašytinė lietuvių kalba; Focus particles; Usage; Functions; Contemporary standard written Lithuanian.

ENThe aim of the present research is to determine the functions of focus particles in written Lithuanian on the basis of the analysis of contemporary usage and their role in a sentence or a text structure. Several research methods have been applied in the present dissertation. First, corpus linguistics methods and tools have been used. The instances with focus particles net, tik, ir, nė, and būtent were selected from the non-annotated version of the morphologically annotated corpus. The methodology of the present dissertation is based on empirical language data, which are first selected, classified and analysed using the qualitative approach in order to describe the lexical environment, the position in a sentence, and the interface with their role in language as accurately as possible. The results of this research show that the particles net, tik, būtent, nė, and ir are used to perform an emphatic function, but each particle has additional functions determining the choice of a particular particle, which, in most cases, depends on the preceding sentence or sentences, the context, and motives of the author. Additional functions of the focus particles include the following: the function of addition (ir), the function of prolongation (ir), the function of modality (būtent), the function of linking of sentences or longer segments of a text (ir, net, tik, būtent, nė), the function of a discourse marker, and actual division of the sentence (net, ir, tik, būtent, nė).