Autorystės samprata tradicinėje kultūroje

LTStraipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas tradicinės muzikos autorystės sampratai. Nors šiai temai atskleisti pasitelkiama daugiausiai lietuvių folkloro medžiaga, vis dėlto remiamasi ir įvairiomis muzikos autorystės sampratomis, gyvuojančiomis kitose pasaulio tautose. Autorės manymu, toks skirtingų tautų tradicijų sugretinimas padeda išryškinti kai kuriuos Lietuvoje gyvuojančius reiškinius, ypač tuos, kurie lietuvių etnomuzikologinėje literatūroje iki šiol nėra detaliau aptarti. Autorė gvildena liaudies muzikos anonimiškumo arba „beasmeniškumo“ sampratą, tradicijos ir inovacijos santykį tradicinėje bendruomenėje. Aptaria įvairioms tautoms (tarp jų ir lietuvių) būdingus folkloro „kūrybos“ motyvus. Vienas jų toks: dainos jau yra sukurtos – žmogui nebereikia jų kurti, tereikia tik „pasiimti“ („dainų kamuolio“, „dainų skrynelės“ ir kt. įvaizdžiai). Vis dėlto įvairių tautų tradicinėje kultūroje egzistuoja ir muzikos kūrybos proceso samprata. Pasaulio etnomuzikologinėje literatūroje netgi išskiriamos kompozitorių rūšys: kompozitorius-specialistas, atsitiktinis kūrėjas ir kolektyvinis kūrėjas. Savitas reiškinys, autorės pastebėtas Lietuvoje, – folkloro kūriniai, įgavę tam tikrų „autorinių teisių“. Kai kurios dainos yra tarsi „pasisavinamos“ arba aplinkinių „priskiriamos“ konkrečiam dainininkui. Pvz., M. Matkevičius tapatinamas su daina „Oi, an kalno, an aukštojo“, M. Kuodžiutė-Navickienė – su „Tu paukštuke mėlynoji“ ir pan. Kaimo muzikantų pasaulyje muzikos „autorystė“ – ypač paplitęs reiškinys, pvz., „Dainio polka“ ir pan. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tradicinė kultūra; Autorystė; Tradicinė muzika; Traditional culture; Authorship; Traditional music.

ENThe article is focused on the concept of authorship of traditional music. Even though the Lithuanian folklore material is mostly used for illustration of this topic, it is also based on different concepts of musical authorship prevailing in other nations of the world. In the author’s opinion, combination of different traditions of nations helps to emphasise some of the phenomena prevailing in Lithuania, especially those not yet discussed in the Lithuanian ethno-musicological culture in detail. The author describes the concept of folk music anonymity or impersonality, relation between tradition and innovation in a traditional community. She discusses the motivation of folk art creation characteristic to many nations (including the Lithuanian). One of them is as follows: songs are already created, one does not need to create them again, he only has to ‘take’ them (the images of ‘song ball’, ‘song chest’ etc.). Nevertheless, traditional culture of different nations includes also the definition of music creation process. Ethno-musicological literature of the world even distinguishes the types of composers: a composer-specialist, an occasional creator, and a group creator. The specific phenomena observed by the author in Lithuania are folklore artworks that gained certain ‘copyright’. Some songs are as if ‘adopted’ from others, and ‘attributed’ to a specific singer. For instance, M. Matkevičius is identified with the song Oi, An Kalno, An Aukštojo, M. Kuodžiutė-Navickienė – with Tu Paukštuke Mėlynoji etc. The music ‘authorship’ prevails among rural musicians, for instance, Dainio Polka etc.