M. K. Čiurlionio kūrinių tapatumas. Neatpažintas ciklas (1906 05-06, Druskininkai)

LTM. K. Čiurlionio kūrybiniam procesui būdingas pulsavimas "pikas ir štilis", neaiškus kūrinių ribų tapatumas, nepažymėti kūrinių pavadinimai, nenurodytos sukūrimo datos. Todėl siūloma kompozitoriaus ciklus identifikuoti pagal tris "tapatumus" - kūrinio ribas, chronologiją ir struktūrą. Tyrimo objektu pasirinkti 5 kompozitoriaus kūriniai fortepijonui, sukurti 1906 m. gegužės ir birželio mėnesių sandūroje (VL 294-296, 305, 297), atskirų redaktorių grupuojami į įvairius ciklus. Visi kūriniai parašyti per trumpą laiką, autoriaus nuomone, jų cikliškumą rodo tarpusavio ryšiai - tematikos, harmonijos ir ritmo. Visiems kūriniams būdinga bendra intonacija - trichordas a-b-d, mažorinis jos pavidalas - a-cis-d, apverstas - d-cis-a. Ciklo teminiai metmenys primena sonatinę logiką, tam tikrų cikliškumo požymių galima pastebėti ritmo plotmėje. Iš esmės Neatpažinto ciklo forma primena laisvąsias variacijas, nes atskiros dalys itin savarankiškos. Išskirtinė ciklo savybė - trichordinės leitintonacijos pagrindu sudaromos ostaninės dalių linijos.Reikšminiai žodžiai: Kompozicinis procesas; Ciklai (muzika); Druskininkai.

ENM. K. Čiurlionis creation process distinguishes by pulsation – “peaks and calms” – unclear creative boundaries, and the absence of titles and the dates of creations. Thus creational circles of the composer are suggested to identify according to three “identities”: boundaries of creations, the chronology, and the structure. Five piano creations of the composer created in the junction of May and June 1906 (VL 294-296, 305, 297) and grouped into different circles by different editors, were chosen as the object of the research. All works were created in a short time, and, in the opinion of the author, their circularity is showed by their interplay: the subject, the harmony, and the rhythm. All creations have the same intonation – trichord a-b-d, its major from a-cis-d, and upturned d-cis-a. Thematic measures of the circle a similar to the logics of sonata; some features of circularity may be noticed in the area of the rhythm. Essentially, the form of the Unrecognised circle is similar to free variations as its parts are rather independent. The exceptionality of the circle consists of lines of ostanine parts composed on the basis of trichord leitmotives.