Autorystės strategijos ir naujas muzikos mainų režimas

LTStraipsnyje analizuojamos lietuvių muzikos transformacijos atkurtos Nepriklausomybės metais. Pasiremiant muzikos semiotikos ir postmodernių teorijų prieitimis, nagrinėjamos naujos autorystės strategijos, atveriančios kolektyvinius tradicijos lūžius bei naujosios muzikos kultūros būklės simptomus. Tyrimo centre – lietuvių kompozitorių Algirdo Martinaičio (g. 1950) ir Šarūno Nako (g. 1962) muzika ir literatūriniai tekstai, aptariami kaip simptomiška tradicijos ir dabartinės sociokultūrinės situacijos kritika, padedanti rekonstruoti šiuolaikinę lietuvių muziką ištikusius iššūkius ir joje įvykusius poslinkius. Pabrėžiama, kad šių kompozitorių muzikoje ir komentaruose yra tematizuojami pamatiniai tradicijos elementai, aprėpiantys technologinius bei ideologinius jos turinius. Pirmiausia tai susiję su pačia autorystės institucija, apimančia tiek technologinį kūrėjo arsenalą (iš tradicijos paveldėti garsijos atrankos ir apdorojimo įrankiai), tiek socialinę jo būtį (instituciniai rėmai kaip rinka, akademija ir pan.), tiek kultūrines identifikacijas (tautinė tradicija ir šiuolaikinės muzikos pasauliai). Kita vertus, apibrėždami kultūrinę dabartį kaip trauminę ir nedarnią, lietuvių kompozitoriai oponuoja ir tarptautinei šiuolaikinės muzikos ekonomijai, pagrįstai „prekinių vardų“ gamyba. Pasitelkiant aptariamų kompozitorių kūrybos analizę, straipsnyje diskutuojama, kaip autorystės diskursai yra naudojami individų legitimacijai ir sociokultūrinių pokyčių refleksijai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kompozitoriai; Lietuvių muzika; Pliuralizmas; Kūryba.

ENThe article analyzes transformations of Lithuanian music during the independence years. By employing approaches of music semiotic and postmodern theories, it examines the strategy of new authorship, which reveals collective ruptures of tradition and symptoms of the new music culture condition. At the center of the research – music and literary texts of Lithuanian composers Algirdas Martinaitis (born 1950) and Šarūnas Nakas (born 1962). The author discusses how criticisms of symptom tradition and contemporary socio-cultural situation help to reconstruct challenges facing contemporary Lithuanian music and shifts that took place in it. The author emphasizes that music and comments of these composers thematize the founding elements of tradition, which envelop its technological and ideological content. First of all, that is related to the institution of authorship itself, which comprises both – technological arsenal of an artists (instruments of selecting and processing sounds, inherited from tradition) and his social existence (institutional frameworks such as market, academic world and so on) as well as cultural identification (national tradition and worlds of contemporary music). On the other hand, by defining cultural present as traumatic and incoherent, Lithuanian composers oppose the economy of international contemporary music, which is based on production of “brand names”. By way of analyzing works of discussed composers, the article discusses how discourses of authorship are used for legitimating of individuals and reflection of socio-cultural changes.