LTDisertacija „Vilniaus paauglių socialinė santvarka: Mokslininkės žvilgsnis į paauglių gyvenimo užkulisius“ (originalus pavadinimas „Vilnius Adolescents’ Social Order: An Outsider’s Look Inside“) yra pirmoji išsami tarpdalykinė Vilniaus paauglių (mokinių) socialinės dinamikos studija. Tyrimo atspirties taškas buvo paauglių kalba, tačiau pati studija neapsiriboja paauglių kalbos analize. Disertacija bandoma ne tik atsakyti į klausimą „Kaip Vilniaus paaugliai kalba“?, bet ir „Ką Vilniaus paaugliai turi pasakyti?“. Žinoma, viena studijos iš temų yra ir kalba, tačiau kalba, šiame tyrime yra nagrinėjama holistiškai, neatsiejant jos nuo kitų informantams svarbių socialinių praktikų. Tad, kilusi iš tikslo išstudijuoti Vilniaus paauglių kalbą, disertacija išaugo iki studijos apie paauglių balsą plačiąja prasme (Blommaert 2010). Remiantis aštuonis mėnesius vienoje Vilniaus vidurinių mokyklų trijose aštuntokų klasėse atliktu etnografiniu tyrimu, disertacijoje nagrinėjamos patiems mokiniams aktualios temos, kitaip tariant, temos, kurių svarbumas iškilo atliekant empirinį tyrimą. Disertacijoje kalbama apie populiarumą, mokinių socialinį at(si)skyrimą, dalyvavimą mokyklos kultūroje ir, atvirkščiai, apie mokyklos kultūros atmetimą bei apskritai, kaip šiuolaikiniai Vilniaus paaugliai kuria ir tvarko savo socialinį gyvenimą mokykloje: kokių mokinių socialinių kategorijų ir stilių esama, kaip jie hierarchiškai pasiskirstę, kokios kalbinės praktikos ir kaip yra įtraukiamos į socialinių kategorijų kūrimą. Studijoje taip pat tiriama, ar etnografiniame tyrime dalyvavusių mokinių kalbinis stilių kūrimo aspektas bus atpažintas kitų Vilniaus mokinių. Iš kalbinių praktikų, disertacijoje daugiausia dėmesio skirta keiksmažodžiams ir balsio /i/ ilginimui kirčiuotame skiemenyje.Reikšminiai žodžiai: Paauglių kalba; Keiksmažodžiai; Lietuvių kalba - Socialinis aspektas; Language of adolescence; Swords; Lithuanian - Social aspect.