Aukštaičių instrumentinis šokių repertuaras
LTŠiame straipsnyje tiriama Aukštaitijos muzikinio instrumentinio repertuaro dalis – įvairūs tradiciniai šokiai. Instrumentinė šokių muzika yra gausiai užrašyta ir įdomi visų Lietuvos etnografinių regionų liaudies muzikos sritis, tačiau vis dar per menkai ištirta dėl savo neva per menko originalumo, svetimų įtakų. XX a. pirmoje pusėje Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, tyrėjai mažiau dėmesio skyrė instrumentinei muzikai užrašyti ir tirti. Nors XIX a. antrosios pusės – XXI a. aukštaičių muzikantų repertuare vyrauja įvairių svetimų šalių įtakos paveikti šokiai, tačiau yra užrašyta ir šokių, susijusių su pačiomis seniausiomis aukštaičių tradicijomis (pavyzdžiui, Čiūtyta rūtela, Ožiukas, Dūda ir kt.) Būdingais regioninei aukštaičių šokių muzikos tradicijai laikytini ir kiti su vokaline muzika susiję šokiai bei paplitę tik gretimuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (Dzūkijoje, Žemaitijoje) arba tik vienoje kitoje gretimoje šalyje (Latvijoje, Baltarusijoje) šokiai. Be to, aukštaitiškų savitumų neabejotinai rasime ir bendruose europietiškuose ar kitų tautų kilmės šokiuose. Etnoinstrumentologai yra pažymėję, kad tokie šokiai per ilgą laiką (kai kurie ir per keletą šimtmečių) perėmė tradicinės lietuvių liaudies muzikos ypatybes, tapo savi, lietuviški. Mūsų nustatytos aukštaičių instrumentinės šokių ir vokalinės muzikos sąsajos bei tradicija seniau gyvavusias melodijas arba intonacijas įkomponuoti į naujų šokių muziką leidžia manyti, kad XX-XXI amžių šokių muzika yra išlaikiusi senųjų aukštaičiams būdingų melodikos, ritmikos ir kitokių muzikos ypatybių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Instrumentinė muzika; Šokiai; Repertuaras; Aukštaitija; Instrumental music; Dancing; Repertoire; Aukštaitija.
ENThis article analyses a part of Upper Lithuanian musical instrumental repertoire, i.e. various traditional dances. Instrumental dance music is written in plenty. It is interesting field of folk music of all Lithuanian ethnographic regions. However, it is very poorly investigated because it is believed that this type of music has sort of poor originality and is influenced by other music. In the early 20th century the researchers in Lithuania as well as in other European countries paid less attention for recording and researching of the instrumental music. Although in late 19th-21st century the dances affected by other countries dominate in repertoire of musicians of Upper Lithuania there are some dances recorded, which associated with the oldest traditions of Upper Lithuanians (for instance, Čiūtyta rutela, Ožiukas, Dūda, etc). Dances, associated with the vocal music, and dances, spread only in the neighbouring Lithuanian ethnographic regions (Dzūkija, Samogitia) or in only one neighbouring country (Latvia, Belarus), are typical for the regional dance music of Upper Lithuania. Moreover, one will certainly find Upper Lithuanian features in European dances or other. Instrumentalists of folk music have noticed that such type of dances in long period of time (some of them in several centuries) absorbed the features of traditional Lithuanian folk music and became Lithuanian. The authors have identified the connections and the tradition to integrate ancient melodies or intonations to the new dance music let us to assume dance music of the 20th-21st centuries have preserved some features of the ancient Upper Lithuanian melodies, in line with rhythmic, dynamic and other features.
- Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje / Gaila Kirdienė. Vilnius : Kronta, 2000. 304 p.
- Tradicinė rytų aukštaičių vestuvių muzika / sudarė ir parengė Gaila Kirdienė. Vilnius : Kronta, 2009. 189 p.
- Tradicinis kankliavimas : istorija, metodika, repertuaras / Vida Palubinskienė-Tarnauskaitė. Vilnius : VPU, 2001. 210 p.
