LTDisertacijoje pirmą kartą geolingvistiniu aspektu analizuojamas lietuvių tarmių ploto skirstymas, įvertinamas regioninis kalbos variantiškumas ir aptariama tarmių kaitos perspektyva. Atlikta XIX a. pabaigos Antano Baranausko tarmių skirstymo rekonstrukcija paneigia vyravusią nuomonę apie šios klasifikacijos autoriaus netiksliai apibrėžtus tarmių plotus ir aiškiai nesuformuluotas skiriamąsias jų ypatybes. Disertacijoje prieita prie išvados, kad Baranausko, Antano Salio ir XX a. antrosios pusės Zigmo Zinkevičiaus bei Alekso Girdenio tarmių klasifikacijos labiau vertintinos ne kaip besiskiriančios, o kaip sutampančios, nes jose išskirtos šnektos grindžiamos skirtingomis, bet tai pačiai kategorijai priskirtinomis (skiriamosiomis, būdingomis ar blankiosiomis) ypatybėmis. Tiesa, tarmių kaitos ir raidos apibendrinimų pagrindu laikytina tik paties Salio, o ne vėlesnių tyrėjų pakoreguota jo tarmių klasifikacija. Disertacijoje išskirta ir išnagrinėta dešimt klasifikacijose nesutampančių šnektų plotų. Jų analizė paremta rankraštinėje medžiagoje (šnektų aprašuose, nepublikuotuose tarminiuose tekstuose) ir garso įrašuose fiksuotomis šių šnektų ypatybėmis. Disertacijos autorės sudarytas nagrinėjamų šnektų plotų judėjimo krypčių žemėlapis rodo intensyviosios šnektų konvergencijos ir naujų vietinių tarminių darinių formavimosi plotus rytinėje lietuvių kalbos ploto dalyje, ekstensyviosios konvergencijos – vakarinėje.Reikšminiai žodžiai: Tarmės; Klasifikacija; Lingvistinė geografija; Dialects; Classification; Linguistic geography.