Lietuvių kalbos gėrimo ir valgymo veiksmažodžių semantinių ryšių ypatybės : disertacija

LTDisertacijoje kognityvinės semantikos požiūriu tiriami konceptų GERTI ir VALGYTI lietuvių kalbos veiksmažodžiai, išrinkti iš „Lietuvių kalbos žodyno“ (www.lkz.lt), „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ (http://bkz.lki.lt) ir papildyti „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenimis“ (http://tekstynas.vdu.lt). Veiksmažodžiai tiriami reikšmės požiūriu, atsižvelgiant į raišką. Pagrindinis darbo tikslas – ištirti konceptų GERTI ir VALGYTI lietuvių kalbos veiksmažodžius, nustatyti jų motyvacinius požymius ir tarpusavio semantinius ryšius. Nagrinėjamų konceptų veiksmažodžių gausa lietuvių kalboje nėra atsitiktinė. Tiriami veiksmažodžiai sudaro vienovę, bet ir įvairovę – kiekvienu veiksmažodžiu ar veiksmažodžių grupe aktualizuojami skirtingi konceptų GERTI ar VALGYTI požymiai. Kognityvinės semantikos požiūriu atliktas tyrimas parodė, kad kalboje veiksmažodžiais aktualizuojami kasdieniniai būtinieji gėrimo ir valgymo veiksmai dažniausiai remiasi kūniškąja žmogaus patirtimi, t. y. suvokiami per fiziologinius ir fizinius veiksmus. Kita šiuos veiksmus pavadinančių veiksmažodžių dalis yra susijusi su socialinės motyvacijos (menkinamuoju) aspektu – iš gyvūnų į žmogaus sferą perkeliami veiksmažodžiai, pavadinantys gėrimo ir valgymo veiksmus. Nustatyti konceptų GERTI ir VALGYTI veiksmažodžių reikšmių motyvaciniai požymiai leidžia rekonstruoti šių konceptų semantinius tinklus. Disertacijoje pateikta tinklų rekonstravimo metodika gali būti praktiškai panaudota tiriant kitų konceptų žodžių semantinius tinklus, kuriant tezaurus, ontologijas ir pan.Reikšminiai žodžiai: Veiksmažodis; Semantika; Metaforos; Kognityvinė gramatika; Verb; Semantics; Metaphors; Cognitive grammar.