Vilniaus gamtinė morfostruktūra - Vilniaus urbanistinė savastis
LTVilniaus miesto centrą ribojančios gamtinės struktūros elementai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, sudaro Neries slėnio vizualinio baseino vienovę. Architektūros objektai, įeinantys į sudėtingą gamtinę-urbanistinę sistemą, neturėtų šios sistemos veikti destruktyviai, kardinaliai keisti vizualinės tūrinės ir erdvinės miestovaizdžio struktūros, suardyti vietovės plastinio modelio. Vilniaus istorinio miesto branduolys – Pilies kalnas – turėtų išlikti kaip pagrindinė miesto centro dominantė, „organizuojanti“ miesto centro erdvinės struktūros kompoziciją. Kompoziciniai pocentriai – Trijų Kryžių ir Bekešo kalnai, Šeškinės kalva, Pamėnkalnio plynaukštė – turėtų išlikti kaip miesto centro akcentai. Vykdant miesto centro tūrinę urbanistinę plėtrą, reikia atsižvelgti į sudėtingą centro gamtinę-urbanistinę sistemą. Neries upės slėnis, jo žalieji šlaitai turi būti saugojami ir traktuojami kaip svarbios gamtosauginio ir urbanistinio karkaso ašys. Neries ir Vilnios santakos zona su jai būdingu dinamišku ir kontrastingu daugiaplaniu panoramų pobūdžiu, kuriame dominuoja gamtiškojo ir istorinio kraštovaizdžio darni visuma, yra svarbus erdvės ir želdynų intarpas dešiniajame Neries krante. Istorinio miesto ir naujojo centro „liečiamoji“ erdvė lemia naujos architektūros ir pakrančių erdvės mastelio bei žaliųjų šlaitų ir upės želdynų darną.Reikšminiai žodžiai: Topografinis paveldas; Architektūros paveldas; Topographical heritage; Architectural heritage.
ENCities reveal their originality because of the harmony of natural topographical heritage and the architectural body. The natural morphological structure and the architectural heritage of Vilnius, in the course of time, designed a harmonious and valuable urban landscape. The River Neris opens spaces, and the terraced wooded slopes regulate the scale of architecture. The frame elements of the landscape contain a unanimous visual space. Therefore architectural objects coming into the natural urban system ought not to destroy the plastic model of the site.
- Nacionaliniai vietovaizdžiai: Vileišių rūmų atvejis / Audrius Novickas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2019, t. 94, p. 281-300.
- Vilniaus senamiesčio fasadų kompozicinis savitumas ir kaita / Edita Riaubienė. Urbanistika ir architektūra. 2010, t. 34, Nr. 1, p. 29-39.
- Žalioji infrastruktūra, kaip tvariosios aplinkos inžinerijos ir kraštovaizdžio architektūros sąveikos rezultatas / Vaiva Deveikienė. 19-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos "Mokslas - Lietuvos ateitis" teminės konferencijos "Aplinkos apsaugos inžinerija", vykusios 2016 m. balandžio 7 d. Vilniuje, straipsnių rinkinys. Vilnius: Technika, 2016. P. 33-40.
