Vilniaus miesto savitumai ir viena jo teritorinės plėtros alternatyvų

• Vilnius City Individuality and One of the Alternatives for its Territorial Development
• Peculiarity of Vilnius City and one alternative of its territorial sprawl

LTStraipsnyje analizuojama problema kaip išsaugoti Vilniaus savitumą augant miestui, transformuojantis jo vidaus sandarai. Miesto savitumus, kurie išskiria jį iš kitų miestų, apibūdina šie bruožai: teritorinės sąsajos, vietovės požymiai, teritorijos plotas, plano struktūros forma, funkcionalumas. Nagrinėjant juos būtina išlyga: kurie iš šių savitumų saugotini kaip vertybės, kurie taisytini kaip miesto ydos? Pozityvūs miesto savitumo bruožai labiausiai pažeidžiami augant miestui, transformuojantis jo vidaus sandarai: be sistemos dygstantys aukštybiniai administraciniai pastatai ima gožti miesto centrą; naujos statybos veržiasi į saugomų istorinių teritorijų zoną; didėjantis gyventojų skaičius plečia miesto teritoriją, daro sudėtingesnę jo plano struktūrą. Istoriškai susiklosčiusiai senajai miesto „dėmei“ būdingas kompaktiškai užstatytas Neries lomos dugnas, kurį juosia apželdinti terasų šlaitai; senasis, akimis aprėpiamas, Vilniaus žemių masyvas ir jo urbanistinė sandara išsiskiria subtiliai išlaikytu gamtos, viso miesto ir žmogaus masteliu; labai saviti yra nuo miestą supančių miškų giliai į plano masyvą įsiterpę žalieji „pleištai“. Šių dienų Vilniui, atvirkščiai, būdinga labai išaugusi ekstensyviai naudojama miesto teritorija – tai pokarinių sovietmečio dešimtmečių teritorinės ekspansijos padarinys. Straipsnyje pateikiami argumentai, kodėl reikalinga miesto teritorijų plėtra į vakarus kuriant Vilniaus ir Kauno miestų potencialią jungtį – dvimiestį. Toks jungtinis miestų darinys galėtų inicijuoti šaliai palankesnę sostinės funkcijų decentralizaciją.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Urbanistinė struktūra; Urbanistinis tinklas; Vilnius; Urban structure; Urban networks.

ENThe article analyses a problem of preserving Vilnius city individuality while the city is growing and its interior composition is transformed. Individuality of the city that makes it different from other cities is defined by the following features: territorial relations, location features, territory, map structure, functionality. For the analysis of these features it is necessary to establish: which of these individual features are to be preserved as valuables, and which are to be repaired as flaws? Positive features of the city individuality are endangered while the city is growing and its interior composition is transformed: unsystematically built administration skyscrapers dwarf the city centre; constructions are invading preserved historical territories; growing population makes the city to expand and its structure becomes more complex. The old city ‘stain’ is characteristic of Neris valley surrounded by planted terraces; the old Vilnius grounds and its urban structure is distinctive by subtly preserved balance of nature, city and people; green ‘wedges’ of forests that surround the city are also a very distinctive individual feature of the city map. Modern Vilnius, on the contrary, is known for a developed extensively used city area – a consequence territorial expansion of the post-war Soviet period. The article provides arguments as to why it is important to develop the city territory to the West by creating a potential connection of Vilnius and Kaunas cities – a ‘two city’. Such a combination of two cities could initiate decentralisation of functions of the capital that would be beneficial to the country.

• Viešoji kultūros, vartojimo ar kultūringo vartojimo erdvė? Vilniaus atvejis / Skaidra Trilupaitytė. Lietuvos kultūros tyrimai. 2012, 2, p. 82-102.
• Vilniaus senamiesčio fasadų kompozicinis savitumas ir kaita / Edita Riaubienė. Urbanistika ir architektūra. 2010, t. 34, Nr. 1, p. 29-39.