Metaliniai antkapiniai kryžiai: reiškinys - dirbinys - paminklas : disertacija

LTLietuvoje nėra nė vienos fundamentalios analizės metalinių antkapinių kryžių tema. Kryžius yra būdingiausia Lietuvos antkapinių paminklų forma, o metaliniai, t. y. geležies ir ketaus kryžiai – mažai ištirta, paplitusi memorialinių paminklų rūšis. Metalinis kryžius – krikščioniškosios kultūros ir žmogaus atminimo žymuo – yra ne tik amatininkų ir menininkų kūrinys, bet ir pramoninės dailės objektas, metalo pramonės pažangos reliktas, svarbus sepulkralinio paveldo segmentas ir daiktinis modernėjančios Lietuvos šaltinis, atspindintis visuomenės religinius, estetinius, reprezentacinius poreikius ir materialines galimybes. Tyrimo tikslas – atskleisti metalinius antkapinius kryžius kaip XIX a. pr. – XX a. pr. Lietuvos sociokultūrinį reiškinį.Reikšminiai žodžiai: Antkapinis kryžius; Kapinės; Geležis; Ketus; Lietuvos kryždirbystė; Tomb cross; Cemetery; Wrought iron; Cast iron; Lithuanian cross-crafting.

ENSo far, no fundamental analysis on metal tomb crosses has been performed in Lithuania. A cross is the most typical shape of tombstone in Lithuania and metal crosses, i.e. crosses made of iron and cast iron, are a poorly researched but widely spread type of memorial monuments. A metal cross – signifying both the Christian culture and the memory of a person – can be both the work of a craftsman or artisan and also an industrially manufactured artistic item, a relic of the progress in metalworking industry, an important segment of the sepulchral heritage and a tangible source of the more and more modern Lithuania reflecting the religious, aesthetic and representational needs and financial capacity of the society. The aim of the research: to unfold the theme of metal tomb crosses as a Lithuanian sociocultural phenomenon of early 19th century through to early 20th century.

• Krikščioniški simboliai Aukštaitijos XIX a. pabaigos - XX a. pirmos pusės mediniuose ir metaliniuose kryžiuose / Jolanta Zabulytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2023, t. 110/111, p. 229-264.
• Medis kapinėse: dvasinė ir estetinė dermė ir taikaus fizinio sambūvio paieška / Liutavaras Mantgailiškis. Kraštovaizdžio architektūra - teorijos ir praktikos aspektai 2022, 1 (7), p. 83-93.
• "Minervos" fabriko ištakos ir raida XIX a. septintajame dešimtmetyje: nuosavybės formos, savininkai, dalininkai, valdytojai / Asta Miltenytė, Arminas Štuopys. Kauno istorijos metraštis. 2023, 21, p. 133-155.
• Vilniaus šv. Eufrosinijos stačiatikių kapinių XIX a. I p. antkapiniai paminklai: tipai ir dekoras / Jurgita Kristina Pačkauskienė. Meno istorijos studijos 2022, t. 11, p. 211-246.
• XIX a. antros pusės - XX a. pirmos pusės sodo baldų apžvalga / Eglė Bagušinskaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 88/89, p. 171-188.