LTLietuvos sietynų raida ir išlikę pavyzdžiai anksčiau beveik nebuvo sulaukę tyrinėtojų dėmesio. Stingant visumą apžvelgiančių ir apibendrinančių tyrimų, pagrindine disertacijos problema tapo sietynų pobūdžio, vietos istoriniame interjere, gamybos ir importo Lietuvoje ir jos istorinėse žemėse rekonstrukcija. Darbe pristatomi Europoje susiformavę pagrindiniai sietynų tipai ir jų gamybos centrai. Ieškoma sietynų funkcionavimo apraiškų skirtinguose Lietuvos socialiniuose kontekstuose: analizuojami rasti sietynų paminėjimai dvasininkijos, bajorijos dvarų ir miestiečių būstų inventoriuose, mecenuotų bažnytinių sietynų aprašymai; pristatomi XVII–XIX a. varijavę skirtingi sietynų įvardijimai istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose; sisteminamos dokumentuose rastos įvairaus pobūdžio žinios: kokio tipo, iš kokių medžiagų pagaminti sietynai puošė gyvenamuosius, visuomeninius ir sakralinius pastatus, kiek ir kokiose patalpų vietose jų buvo kabinama. Taip pat tyrime siekiama atskleisti santykinai nesenų XIX a. II pusės–XX a. 4 dešimtmečio sietynų vertę, ieškoma jų importo krypčių skirtingais politiniais laikotarpiais. Svarbiame disertacijos priede Išlikusių sietynų kataloge surinkti ir pirmąsyk pristatyti po įvairias saugyklas ir erdves išsibarstę sietynų pavyzdžiai. Tyrimas atskleidė iki šiol menkai suvoktą sietynų reikšmę Lietuvos materialiajai kultūrai. Išaiškintas ne tik bendrumas, bet kai kuriais atvejais ir Lietuvos išskirtinumas Europos sietynų raidos kontekste.Reikšminiai žodžiai: Sietynai; Apšvietimo priemonės; Taikomoji dailė; Interjeras; Prabanga; Chandeliers; Light fixtures; Applied arts; Interior; Luxury.
ENThe development and surviving examples of Lithuanian chandeliers have hardly received any research attention before. For the lack of all-inclusive and generalising research, the main problem of the dissertation is the reconstruction of the features of chandeliers, their place in historical interiors, their production and import in Lithuania and its historical territories. The main types of chandeliers developed in Europe and their production centres are presented. For the first time the author looks for manifestations of the functioning of chandeliers in different social contexts of Lithuania: the discovered references to chandeliers in the inventories of manors belonging to the nobles and the clergy, burgher’s homes, and descriptions of church chandeliers funded by patrons are analysed. The varying names of chandeliers in the written sources from the 17th to the 19th century are presented. Information of various nature found in documents is systemised: what types of chandeliers decorated residential, public and sacral buildings, from what materials they were manufactured, how many of them were hung on the premises and in what spots they were found. The thesis also reveals the value of the relatively recent chandeliers made during second half of the 19th century to the 1930s. The directions of their import in different political periods are traced. The surviving examples of chandeliers scattered in various repositories and locations have been collected and presented for the first time in The Catalogue of Surviving Chandeliers. The research has revealed the significance of chandeliers for the material culture of Lithuania.