LTDisertacijoje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti Vilniaus erdvinės struktūros raidą laikotarpiu nuo miesto užuomazgos iki gynybinės sienos pastatymo XVI a. I ketv. bei nustatyti, kokie veiksniai ir kaip lėmė jos genezę. Tyrimo objektas - erdvinė struktūra, arba materialių objektų visuma (rajonai, gatvės, statiniai ir t. t.) ir organizacija (funkciniai, komunikaciniai, erdviniai, socialiniai ryšiai). Tyrimo naujumą lėmė tarpdisciplininis požiūris į Vilniaus urbanistinę raidą ir kompleksinis naujų teorinių nuostatų, technologinių galimybių, metodų ir informacijos šaltinių taikymas bei koreliavimas. Naudojant GIS erdvinės analizės, vektorinių sluoksnių jungimo ir perdengimo, klasterių analizės bei imitacinio modeliavimo metodus, apibendrinta rašytinių ir kartografinių šaltinių, archeologinių, architektūrinių, geologinių tyrimų informacija, rekonstruotas paleo-reljefas. Pagrindinis dėmesys skirtas erdvinės struktūros ir topografijos santykio tyrimui, miesto netaisyklingo plano formavimuisi, Vilniaus ištakų ir pirminės struktūros problemai, erdvinės organizacijos raidai politiniame ir sociokultūriniame kontekste. Tyrimai leido išskirti ir apibūdinti Vilniaus pilių ir miesto raidos etapus, susieti pokyčius su istoriniais įvykiais ir politiniais sprendimais, konstatuoti miesto planavimo ir administravimo požymius visame tyrinėtame laikotarpyje. Nustatyta, kad vienas esminių viduramžių Vilniaus erdvinės struktūros formavimosi veiksnių buvo Žemutinės ir Kreivosios pilių koegzistavimas ir sąveika.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Miesto planavimas; Urbanizacija; Archeologiniai tyrinėjimai; Archeologiniai radiniai; Vilnius; Urban planning; Urbanization; Archaeological research; Archaeological finds.