Studentų kalbinis raštingumas
LTKalbinio raštingumo problema aktuali šių dienų visuomenei tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Raštingumas suvokiamas ne tik kaip gebėjimas rašyti ir skaityti, bet daug plačiau – kaip kiekvienos asmens kompetencija, lemianti žmogaus tobulėjimą. Be to, jis svarbus yra tautinio identiteto veiksnys. Juk kalba lemia tautos išlikimą. O kalbos pagrindą sudaro kalbos gramatikos žinios, kurių išmanymas ir lemia tolesnį kalbinio raštingumo vystymąsi. Nepaisant raštingumo plačios sampratos, jis prasideda nuo kalbos normų išmokimo ir jų paisymo tiek rašant, tiek šnekant. Lietuvių raštingumas tampa vis didesne problema. Tai lemia keletas priežasčių. Viena iš jų, bet ne pagrindinė, yra informacinės technologijos. Socialinė aplinka, lietuvių kalbos mokymo programos mokyklose yra svarbu taip pat. Straipsnio tikslas – įvertinti studentų kalbinį raštingumą. Uždaviniai yra aptarti kalbinio raštingumo aktualumą šių dienų visuomenėje ir išanalizuoti studentų rašybos ir kalbos normų išmanymo rezultatus Atsižvelgiant į egzistuojančią problemą, nuspręsta apžvelgti MRU Viešojo saugumo fakulteto studentų kalbinį raštingumą. Tyrime dalyvavo MRU VSF Teisė ir policijos veiklos bei teisės ir valstybės sienos apsaugos studijų programų 53 studentai, kurie užpildė klausimynus ir atliko užduotis: turėjo įrašyti tinkamas praleistas žodžiuose raides, parašyti kartu arba atskirai tam tikrus žodžius bei surasti ir ištaisyti kalbos klaidas. Atlikus apklausą, paaiškėjo, jog jų kalbinis raštingumas nėra geras, daroma nemažai rašybos ir kalbos klaidų. O baigiamojo lietuvių kalbos egzamino ir metinis lietuvių kalbos dalyko įvertinimai ne visada atitinka kalbinio raštingumo rezultatą, tačiau sąsajų galima rasti. Respondentai padarė nemažai klaidų atlikdami pateiktas užduotis.Daugiausia padarytos 37 klaidos, mažiausiai – 10 klaidų iš 71 pozicijos. Pastebėtina, kad tyrimo rezultatai sutapo su moksleivių kalbinio raštingumo tyrimo rezultatais, daromos tų pačių tipų klaidos: sudėtinga rašyti nosines raides, atskirti veiksmažodžių laikus ir atitinkamų laikų veiksmažodžiams pritaikyti rašybos taisykles, tinkamai įrašyti įvardžiuotinių formų galūnes ir pan. Taigi tai rodo, kad reikia rasti metodus, kurie padėtų geriau įsisavinti ir suvokti tam tikrus rašybos dalykus. Dar opesnė problema – kalbos normų suvokimas. Pagal respondentų atsakymus galima suprasti, kad ne visada mokyklose kalbos kultūrai skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Tai rodo ir rezultatai: mažiausiai – devynias klaidas – padarė tik 2 respondentai. Apibendrinus atliktą tyrimą ir bendras kalbinio raštingumo tendencijas šalyje, galima teigti, jog raštingumo problema tikrai yra aktuali ir svarbi šių dienų visuomenėje. Kalbinis raštingumas menksta ir tai rodo ne tik prastesnes lietuvių kalbos gramatikos žinias, bet ir pačią visuomenės raštingumo tendenciją – prastėjant kalbiniam raštingumui, prastėja ir bendrasis raštingumas, galimybės sėkmingiau plėtoti kompetencijas, ugdyti asmenybę, išsaugoti tautinį identitetą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gramatikos klaidos; Kalbinis raštingumas; Kalbos klaidos; Lingvistinis raštingumas; Studentai; Studentų tarties klaidos; Linguistic errors; Linguistic literacy; Spelling errors; Students; Students' spelling errors.
ENThe issue of linguistic literacy is relevant to modern society both in Lithuania and in other countries. Literacy is perceived not only as the ability to write and read; it is also understood in a much wider context, i.e. as a competence of every person determining human development. However, the basis includes grammar, the knowledge of which determines the further development of linguistic literacy. So the objective of this article is to reveal the level of linguistic literacy of students studying in FPS MRU who left school one year ago before starting studying in the university. The sample of the research is 53 respondents who were filling the provided questionnaires anonymously. The research was carried out in 2014, i.e. one year after students had left schools. In order to carry out and analyze the research a descriptive method was used which is applied for the discussion of scientific basis of analyzed topic presenting the theoretic assessment of the situation; a method of questionnaire survey which allows to collect information about the linguistic literacy of respondents and its certain determining factors; analytical method which helps to analyze and discuss the collected information; a method of arithmetical calculations which reveals the arithmetic relation of collected data. The survey for students studying Law and Police Activities as well as Law and State Border Guard in Faculty of Public Security of Mykolas Romeris University has revealed that their linguistic literacy is not good and they make considerable amount of spelling and linguistic errors. Final examination and annual assessment of Lithuanian language sometimes do not reflect the outcomes of linguistic literacy; however, there are some coherencies. [From the publication]
