Improvement of eloquent skills in rhetoric lectures

LTRetorikos vaidmuo nuo antikos laikų iki šių dienų pakito, nes keitėsi socialinė, politinė, ekonominė, netgi teisinė aplinka, lėmusi kitokios viešosios kalbos radimąsi. Tačiau pagrindinės retorikos mokslo ypatybės išliko. Atsižvelgiant į tai, kito ir oratoriaus vaidmuo. Nepaisant to, viešojo kalbėjimo svarba ne sumenko, o dar labiau išsiplėtė, tapo kone kasdienė veikla. Nuo antikos retorikos mokslu naudojasi ir teisės doktrina. Save ginti, kitus įtikinti savo nekaltumu buvo vieni svarbiausių tuometinio teismo aspektų, kai dar nebuvo nei prokurorų, nei advokatų – kiekvienas galėjo kitą apkaltinti, o šis turėjo gintis. Ilgainiui atsirado logografai – žmonės, kurie rašė ginamuosius tekstus apkaltintiems žmonėms. Tai galima laikyti juridinės retorikos užuomazgomis, kurios vėliau išsirutuliojo į sudėtingą teisinę sistemą, kurioje ir pati retorika įgavo naujų prasmių, tačiau pagrindas išliko toks pats – padėti ginti arba išmokti tinkamai kaltinti. Be abejo, šiomis dienomis teisės sistema yra apibrėžta daugelio įstatymų, reglamentuojančių visų teisės organų veiklą, tad retorikai tenka menkesnis vaidmuo. Nepakanka parengti iškalbingą ir puikią kalbą, ją dar reikia pagrįsti ir juridiškai, kalba turi būti argumentuota teisės normomis. Taigi straipsnio objektas yra retorikos dalyko studijos teisės ir ikiteisminio proceso programoje. Tikslas – aptarti retorikos dalyko svarbą studentams, studijuojantiems teisės ir ikiteisminio proceso programoje. Dalykinė teisininkų kalba apima tiek retorinį, tiek juridinį aspektą, nes ji turi atitikti tobulos kalbos apibūdinimą: įrodyti, įtikinti bei išaiškinti. Vadinasi, reikia išmanyti ir viešosios kalbos ypatumus, ir teisinius dalykus, todėl viešoji juridinė kalba yra sudėtinga tiek turiniu, tiek struktūra. Jų sakytojams reikia turėti arba įgyti nemažai oratoriaus savybių.Ar tokiomis savybėmis pasižymi teisę ir ikiteisminį procesą studijuojantys studentai? Tik kai kurie. Teisės ir ikiteisminio proceso studijų programos studentai viena iš viešojo kalbėjimo kliūčių įvardija būtent baimę kalbėti prieš auditoriją. Jie nepasitiki savimi, juos baugina nežinia dėl auditorijos, dėl to, ar jiems pavyks pasakyti viską taip, ką jie yra suplanavę. Taip pat svarbus veiksnys yra kalbos taisyklingumas, raiškumas ir kt. aspektai, dėl kurių kylančios abejonės vėlgi suponuoja nepasitikėjimą savimi ir savo sėkme. Taigi retorikos dalyko tikslas yra ne tik mokyti, kaip ir ką kalbėti, bet ir mokyti įveikti kalbėjimo kliūtis, kliudančias sakyti viešąsias kalbas. Vienas iš pagrindinių atliekamų retorikos užduočių tikslų yra kalbėjimo praktika, kuri ir padeda atsikratyti nepasitikėjimo, baimės. Kartu ugdomos ir kitos kalbų sakymo savybės: taisyklingumas, raiškumas, pagrįstumas, argumentavimas ir pan. [Iš leidinio]

ENFrom ancient times to the present day, the role of rhetoric has changed because social, political, economic, and even legislative environment was changing as well determining the formation of different public speaking. However, the main peculiarities of rhetoric remained unchanged. Therefore, the role of the speaker has changed as well. Despite this fact, the significance of public speaking did not degrade; on the contrary, it has increased and almost became a daily activity. Students studying rhetoric in the program of Law and pre-trial process are required to fulfil the main needs including overcoming the fear of speaking in front of the audience and lack of confidence determined by doubts on linguistic correctness and expression. Frequent tasks of speaking in front of the audience on different topics help students to decrease the distrust, while frequent practice habituate them to peculiarities of public speaking and help to overcome difficulties. [From the publication]