Priešmirtinės Eurazijinės vizijos : užstrigusieji

LTŠi problema vakarietiško mąstymo užčiuopta graikų mitologijoje – Sizifo, Tantalo, Mido kančių motologemose. Vakarietiškas mąstymas šių mitologemų negalėjo atsikratyti iki pat XX a., ir jei jos nesukūrė egzistencializmo, tai bent jau prisidėjo prie jo atsiradimo. Beprasmė pomirtinė kančia, kankinant pasikartojimu, tiko iš esmės beprasmei žmogaus būčiai permąstyti. Prikalto Prometėjaus ir Tantalo vaizdiniai kamavo Europos vaizduotes ir viduramžiais, ir renesanse, ir mene, ir poezijoje, ir filosofijoje, ir marksistinėje retorikoje. Straipsnyje siekiama komparatyvistiniu aspektu patyrinėti užstrigusiųjų reiškinį. Būtent taip įvardyti Sizifo likimo ištikti asmenys, kurie po mirties nepatenka į pomirtinį pasaulį. Jie yra greta jo ir net jame pačiame, bet negali tenkintis net sąlygine ramybe. „Užstrigimu“įvardinamas būtent „sizifiškojo“ motyvo atvejis, kai po mirties asmuo nuolat kartoja tą patį veiksmą, prasmingos išeities iš kurio nėra.Tačiau konkretinant komparatyvistinį mitologijos tyrinėjimą tenka pačia bendriausia prasme priminti, kad įvairių civilizacijų ir tautų mitologijoje užstrigimas yra ir metampsichozė, ir tapimas šmėkla, besibastančia „dūšia be vietos“ ir pan. „Pomirtinis pasaulis“, kokį įsivaizdavo babiloniečiai ar graikai, yra gana vėlyvas darinys. Vienoks ar kitoks pomirtinis pasaulis yra jau tam tikras religinis pasiekimas, kuris įveikia prieš tai buvusią fazę. Pavyzdžiui, lietuvių mitologijoje žinomas Sovijaus mitas yra mitas apie pomirtinio pasaulio radimą; jis rodo tam tikrą religinių ir mitologinių vaizdinių sankaupą, kuri pakeičia ištisą senosios pomirtinės mitologijos sluoksnį nauju.Reikšminiai žodžiai: Priešmirtinės eurazijinės vizijos; Užstrigusieji; Baltų mitologija; Eurasian visions before death; The holds-up; Balts' mythology.

ENThis problem was detected by the Western thinking in the Greek mythology – in the mythologies of Sisyphe, Tantalus, Midas sufferings. The Western thinking could not get rid of these mythologies to the very 20th century, and if they did not create the existentialism, then at least contributed to its nascence. Meaningless post-mortem suffering, torture with repetition suited for contemplations about the meaningless existence of a man. Imagery of Prometheus chained to a rock, and Tantalus was troubling the European imaginations also in the Medieval ages, and in Renaissance, in art, in poetry and in philosophy, and in Marxist rhetoric. The article attempts to analyse in a comparativistic aspect the phenomenon of the stuck. It is a name for those sharing the Sisyphean fate who cannot get to the post-mortem world after death. They are close to it or even inside it, but are unable of getting satisfaction even with conditional peace. “Being stuck” is a definition particularly for the case of the Sisyphean motive, when after death, a person continuously repeats the same action, having no meaningful way out. The postmortem world, as imagined by Babylonians or Greeks, is a rather late formation. One or another postmortem world is already a certain religious achievement, overcoming a former phase. For instance, the Sovijus myth known in the Lithuanian mythology is a myth about finding the postmortem world; it demonstrates a certain accumulation of religious and mythological imagery replacing the entire layer of the old post-mortem mythology with a new one.