Būsimųjų užsienio kalbų mokytojų kultūrinis kompetentingumas ir jo ugdymos(si) prielaidos : disertacija

LTDisertacija skirta būsimųjų užsienio kalbų mokytojų kultūrinio kompetentingumo tyrimams, todėl ją siekiama atskleisti kultūrinio kompetentingumo esmę, nustatyti būsimųjų užsienio kalbų mokytojų kultūrinio kompetentingumo lygį, apibrėžti veiksnius, darančius jam poveikį bei išryškinti kultūrinio kompetentingumo ugdymo(si) prielaidas universitete. Sudarytas ir teoriškai bei empiriškai pagrįstas kultūrinio kompetentingumo modelis, apimantis šiuos ugdymo(si) lygmenis: pažinimo (apimantį žinias ir supratimą apie gimtąją ir kitas kultūras, kultūrinius skirtumus, panašumus, kultūrinius įsitikinimus, normas, vertybes ir kt.); emocinį (apimantį požiūrius, jausmus, emocijas, išgyvenamus gimtosios ir kitos kultūros atžvilgiu); elgesio (žinių, gebėjimų, nuostatų, kultūrinės patirties pritaikymo įvairiuose kultūriniuose kontekstuose), kultūrinių reiškinių įsisąmoninimo ir konceptualizavimo (užtikrinantį žinių ir patirties taikymą įvairiuose kultūriniuose kontekstuose). Atlikus diagnostinį tyrimą, atskleistos būsimųjų užsienio kalbų mokytojų kultūrinio kompetentingumo apraiškos, jų tarpusavio sąsajos, raiškos lygis ir priklausomybė nuo išorinių ir vidinių veiksnių. Numatytos ir ugdymo projektu patikrintos būsimųjų užsienio kalbų mokytojų kultūrinio kompetentingumo ugdymo(si) prielaidos, nustatyti kultūrinio kompetentingumo pokyčiai.Reikšminiai žodžiai: Kalbų mokytojai; Mokytojų rengimas; Kultūrinė kompetencija; Kompetencijomis grįstas mokymas; Language teachers; Teacher training; Cultural competence; Competency-based training.