LTŠiame darbe analizuojama viena iš trijų ankstyvojo Vilniaus konfesijų. Pasirinktas nagrinėti katalikų veiksnys, nes aptariamuoju laikotarpiu jis buvo bene svarbiausias šiame regione, kartu lėmęs civilizacinį pasirinkimą ir šalies europeizaciją. Per katalikiškosios Vilniaus dalies tyrimą atskleidžiamas urbanistinės struktūros ir miesto bendruomenės formavimasis bei raida XIV a.–XVI a. pr. Pagrindinė darbe keliama problema yra katalikų bendruomenės vaidmuo Vilniaus miesto istorijoje ir urbanizacijos procese, katalikų gyvenamosios vietos lokalizacijos, bruožų, statuso bei įtakos kaita. Kiti iš to išplaukiantys klausimai yra katalikų integracinis vaidmuo europeizacijos procese, taip pat jų kūrimosi Vilniuje savitumai Baltijos jūros regiono kontekste. Darbe į mokslinę apyvartą įtraukiami ir susisteminami ne tik istoriniai šaltiniai, bet ir gausi Vilniaus miesto archeologinių tyrimų medžiaga. Archeologija pagal savo prigimtį efektyviai atspindi erdvinius dalykus, leidžia detaliai tirti katalikų apgyventos teritorijos raidą laikui bėgant, įvertinti šios bendruomenės materialinę kultūrą, įskaitant monumentalius objektus ir jų aplinką. Kartu tai leidžia atsekti ir paaiškinti Vilniaus miesto erdvinį formavimąsi, kuris yra susijęs su gilesniais visuomenės procesais.Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Archeologiniai tyrinėjimai; Architektūriniai tyrimai; Archeologiniai radiniai; Vilnius; Archaeological research; Architectural studies; Archaeological finds.