Pirmasis logikos amžius Lietuvoje: ontinis universalijų problemos lygmuo

LTLogikoje Lietuvoje XVI a. atrandama ontinio universalijų problemos lygmens interpretacija negali būti griežtai priskiriama nė vienam iš klasikinių realizmo bei nominalizmo variantų. Antrosios scholastikos autoriteto Suareno pažiūroms artimą Smigleckio, Ortito ir Vianos poziciją veikiau turėtume laikyti tarpiniu modeliu tarp nuosaikaus realizmo ir konceptualizmo. Kartu su nuosaikaus realizmo atstovais vilniškiai scholastai išaiškino, kad universalijos egzistuoja daiktuose kaip pastarųjų esmės. Tačiau jie nepripažino realios bendrųjų prigimčių egzistencijos: bet kuri daiktuose realiai egzistuojanti prigimtis esanti individuali. Tad bendroji prigimtis egzistuoja atskirybių daugyje tik tiek, kiek ji suvokiama mąstymu. Kita vertus, logikos Lietuvoje XVI a. kūrėjai drauge su konceptualistais teigė, kad universalija egzistuoja intelekte. Tačiau jie nepriskyrė bendrajai sąvokai universalijos statuso. Universalija aiškinta kaip mąstymo objektas, kaip pati daiktuose esanti prigimtis, kurią intelektas atitraukia nuo individualių skiriamųjų požymių ir šitaip abstrahuotą pažįsta. O sąvoka interpretuota kaip intelekto sukurta universalijos reprezentacija. Vienintelis Viana universalijos statusą suteikė ne tik intelekto abstrahuotai prigimčiai, bet ir jos sąvokai.Reikšminiai žodžiai: Universalija; Konceptualizmas; Nuosaikusis realizmas; Objektyvioji būtis intelekte; Universal; Moderate realism; Conceptualism; Objective being in intelect.

ENThe interpretation of the level of a problem of ontic universality, found in logics of the 16th century of Lithuania, can not be strictly attributed to any alternative of classical realism or nominalism. The position of Smigleckis, Ortito, and Viana, which is closed to the approach of the leader of the second scholastics Suaren, should rather be held as an intermediate model in between the restrained realism and conceptualism. Together with the representatives of the restrained realism, Vilnius scholiasts detected that universality exists in things as their essence. But they did not recognise actual existence of general nature; they maintained that each nature actually present in things is a unique one. Thus, general nature exists in severalties only in such extend as it is perceived by thinking. On the other, the creators of logics in Lithuania in the 16th century, together with conceptualists, maintained that universality exists in the intelligence. But they did not attribute the status of universality to a general concept. Universality was explained as an object of thinking, the nature present in things, which is withdrawn from individual characteristics by the intelligence and recognised in such an abstract state only. And the concept was recognised as the representation of universality created by the intelligence. Only Viana attributed the status of universality not only to the abstract nature, but also to its concept.