Pierwszy wiek rozwoju logiki na Litwie : rozwiązanie problemu uniwersaliów

LTLogikoje Lietuvoje XVI a. atrandama ontinio universalijų problemos lygmens interpretacija negali būti griežtai priskiriama nė vienam iš klasikinių realizmo bei nominalizmo variantų. Antrosios scholastikos autoriteto Suareno pažiūroms artimą Smigleckio, Ortito ir Vianos poziciją veikiau turėtume laikyti tarpiniu modeliu tarp nuosaikaus realizmo ir konceptualizmo. Kartu su nuosaikaus realizmo atstovais vilniškiai scholastai išaiškino, kad universalijos egzistuoja daiktuose kaip pastarųjų esmės. Tačiau jie nepripažino realios bendrųjų prigimčių egzistencijos: bet kuri daiktuose realiai egzistuojanti prigimtis esanti individuali. Tad bendroji prigimtis egzistuoja atskirybių daugyje tik tiek, kiek ji suvokiama mąstymu. Kita vertus, logikos Lietuvoje XVI a. kūrėjai drauge su konceptualistais teigė, kad universalija egzistuoja intelekte. Tačiau jie nepriskyrė bendrajai sąvokai universalijos statuso. Universalija aiškinta kaip mąstymo objektas - pati daiktuose esanti prigimtis, kurią intelektas atitraukia nuo individualių skiriamųjų požymių ir šitaip abstrahuotą pažįsta. O sąvoka interpretuota kaip intelekto sukurta universalijos reprezentacija. Vienintelis Viana universalijos statusą suteikė ne tik intelekto abstrahuotai prigimčiai, bet ir jos sąvokai.Reikšminiai žodžiai: Logika; Visuotinumas; Konceptualizmas; Universalijos.

ENThe interpretation of ontological level of universals' problem, involved in logic in Lithuania on the sixteenth century, cannot be strictly ascribed to any of classical variants of realism and nominalism. Such an interpretation, similar to that of Francisco Suarez, would rather be regarded as an intermediate model between moderate realism and conceptualism. Like moderate realists, representatives of above mentioned logic (M. Śmiglecki, P. Viana and D. Ortiz) maintained that universals are given in the very nature of individual things. But, contrary to moderate realism, Lithuanian scholiasts refused to acknowledge real existence of universals. In their opinion, universal nature exists in multitude of individuals just as much as it is cognized by human intellect. On the other hand, together with conceptualists, scholiasts of Vilnius affirmed existence of universals in human intellect. But, differently from conceptualism, these authors, with exception of Viana alone, did not attribute status of universal to a common concept of particular things. Universal was regarded as the very nature of real-things, which our intellect abstracts from particularizing conditions and cognizes beyond frame of individuality. Meanwhile common concept was treated as a representation of universal, created by human intellect. [From the publication]

• Lietuvos filosofijos istorija. T. 1, Viduramžiai - Renesansas - Naujieji amžiai / Romanas Plečkaitis. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004. 734 p.
• Universalijų problema Martyno Smigleckio logikos paskaitose / Vytis Valatka. Filosofija. Sociologija. 2000, Nr. 2, p. 3-11.