Mėginusiųjų nusižudyti savižudybės proceso patirtis : disertacija

LTTiek teorinių suicidinio proceso modelių, tiek dabartinių empirinių tyrinėjimų ribotumas neleidžia iš esmės suprasti mėginusiųjų nusižudyti patirties: trūksta duomenų, kaip įvairūs kintamieji sąveikauja, paskatindami asmenį galvoti apie savižudybę, beveik neturime žinių apie tai, kaip suicidinė krizė tęsiasi po mėginimo nusižudyti. Todėl šio tyrimo tikslas yra suprasti mėginusiųjų nusižudyti patirtį prieš ir po savižudiško veiksmo. Tyrime dalyvavo 21 suaugęs asmuo – 7 vyrai ir 14 moterų, jų amžius svyravo nuo 18 iki 62 metų (vidurkis 32 m.). Tyrimo duomenys buvo renkami daugiausia pusiau struktūruotu interviu, taip pat naudota kiekybinių duomenų anketa. Duomenų analizei naudota teminė analizė pagal Boyatzis (1998). Pirma, keliame prielaidą apie tam tikrų tyrimo dalyvių pažeidžiamumo savižudybės procesui aspektų - trauminės patirties, asmeninių savybių, psichoaktyvių medžiagų vartojimo - sąveiką. Antra, pastebėjome tiesiogiai prie suicidinių minčių atsiradimo prisidėjusių ilgalaikių ar trumpalaikių stresorių bei emocinių išgyvenimų akumuliacijos reikšmę. Trečia, keliame prielaidas apie veiksnius, paskatinusius perėjimą nuo suicidinių minčių prie savižudiško veiksmo – ribotą socialinę paramą kartu su tinkamo reagavimo į suicidinę komunikaciją trūkumu, savižudybės priemonių prieinamumą, alkoholio vartojimą ir kt. Ketvirta, išsamiau tyrinėjome mėginusiųjų nusižudyti savižudybės procesą po savižudiško veiksmo, kur išryškėjo psichosocialinių veiksnių svarba tolesniam suicidinės krizės vystymuisi.Reikšminiai žodžiai: Mėginusieji nusižudyti; Savižudybės procesas; Suicidinis elgesys; Suicide attempters; Suicidal process; Suicidal behavior.

ENBoth the theoretical models of suicidal process and the current empirical research do not allow us to understand the experience of those who attempted suicide: there is a lack of data on how different variables interact so that a person may start contemplating suicide; also, we do not know how the suicide crisis continues after attempted suicide. Therefore, the purpose of this study is to understand experience of suicide attempters before and after a suicidal attempt. The study involved 21 adults - 7 men and 14 women aged between 18 and 62 (mean 32 years). Data were collected mainly by a semi-structured interview, also a quantitative data form was used. For data analysis a thematic analy by Boyatzis (1998) was used. First, we make assumption about how certain aspects - traumatic experience, personal characteristics, use of psychoactive substances - interact by influencing a vulnerability for suicidal process. Secondly, we have noticed the accumulation of long-term or short-term stressors and emotional experiences that have contributed directly to suicidal thoughts. Thirdly, we make assumption about the factors that led to the transition from suicidal thoughts to suicidal actions - limited social support, along with a lack of proper response to suicide communication, access to suicide means, alcohol consumption, and others. Fourth, we studied in more detail the suicidal process after the suicide attempt; the importance of psychosocial factors for the further development of the suicide crisis was noted.

• Jaunų žmonių savižudybių fenomeno diskursas / Birutė Strukčinskienė, Dileta Tervydytė, Vaiva Strukčinskaitė, Neringa Strazdienė, Emilija Griškonytė, Sigitas Griškonis. Sveikatos mokslai. 2019, t. 29, Nr. 5, p. 5-10.
• Nerealizuoti socialinės lyties uždaviniai kaip suicidinio elgesio riziką didinantis veiksnys: istorinė-kultūrinė reiškinio analizė / Vilius Šadauskas. Socialinis ugdymas. 2017, Nr. 3 (47), p. 204-219.
• Savižalos atvejų registravimo ypatumai Lietuvoje / Žilvinė Našlėnė, Romualdas Gurevičius. Visuomenės sveikata 2022, Nr. 2 (97), p. 48-55.