Šeimos istorinių traumų ilgalaikiai padariniai : vėlesnių kartų psichologinio atsparumo tyrimas : disertacija

LTNepaisant to, kad sovietines represijas išgyvenusieji Lietuvos gyventojai iki šiol jaučia ilgalaikius neigiamus istorinio traumavimo padarinius (Kazlauskas, 2006), o jų vaikai pastebi tam tikrą šeimos istorinių traumų patirties neigiamą poveikį jų pačių psichologinei sveikatai (Vaskelienė, 2012), šios disertacijos tyrimo rezultatai parodė, kad istorines traumas išgyvenusių šeimų vėlesnės kartos nuo tokios patirties neturinčių asmenų nesiskiria potrauminio streso sutrikimo reakcijomis, bet pasižymi geresne savijauta, laimingumu bei labiau išreikštomis psichologinio atsparumo savybėmis, optimizmu ir viltingumu. Reikšmingi apsauginiai veiksniai, dalyvaujantys tarpgeneracinio istorinių traumų psichologinių padarinių perdavimo procese Lietuvos populiacijoje, yra šie: turimos tikslesnės žinios apie šeimos narių nukentėjimo nuo sovietinių politinių represijų patirtis; didesnis tapatinimasis su šeimos istorija; šeimos pasakojimuose apie skaudžius istorinius įvykius dažniau reiškiamas liūdesys, naudojami simboliai ar humoras bei juntama stiprybė ir pasididžiavimas; retrospektyviai vertinama vaikystėje rečiau patirta mamos perdėta globa ir dažniau patirtas tėvo rūpestingumas; dažnesnis kreipimasis į šeimos narius ar draugus pagalbos, kai sunku bei meldimasis. Sudarytas ir patvirtintas psichologinio atsparumo proceso šeimos istorinių traumų padariniams modelis, kuriame pagrindinis tarpgeneracinio istorinių traumų psichologinių padarinių perdavimo apsauginis veiksnys yra tapatinimasis su šeimos istorija. Reikšmingiausias tapatinimosi su šeimos istorija prognostinis veiksnys yra liūdesio raiška šeimos pasakojimuose apie istorines traumas.Reikšminiai žodžiai: Istorinės traumos; Psichologinis atsparumas; Tarpgeneracinis psichologinių padarinių perdavimas; Šeima; Sovietų politinės represijos; Historical trauma; Resilience; Transgenerational trauma transmission; Family; Soviet political repressions.

ENDespite the fact that survivors of Soviet political repressions still feel the adverse long-term consequences of historical trauma (Kazlauskas, 2006), and their children notice some sort of negative impact of historical family trauma on their own psychological well-being (Vaskelienė, 2012), the results of this dissertation showed that the second and third generation offspring of politically repressed families do not differ in their post-traumatic reactions from those, who do not have such historical trauma experience in their family, but they are characterized by higher estimates of psychological well-being, subjective happiness, resiliency, optimism and hope. Significant protective factors involved in transgenerational trauma transmission in Lithuanian population are the following: more accurate knowledge of family member experiences of political repressions; greater identification with family history; more frequent expression of sadness, use of more symbols or humour, and more frequent expression of strength and pride in family communications about historical events; less frequent mother overprotection and more frequent father care in childhood; more frequent contact with family members or friends for help and praying. A model of psychological resilience to transgenerational trauma transmission was formulated and evaluated, in which the main protective factor of transgenerational trauma transmission is identification with family history. The most significant predictor of identification with family history is the expression of sadness in family conversations about historical traumas.

• Atmintis šeimoje: teoriniai aspektai ir buvusio režimo atminties perdavimo tyrimo įžvalgos / Liucija Vervečkienė. Politologija. 2022, Nr. 3 (107), p. 8-50.
• Vyresnio amžiaus asmenų psichologinės gerovės sąsajos su šeimos diskriminacijos patirtimi ir gyvenimo aplinkybėmis vaikystėje / Jonas Eimontas, Albinas Bagdonas, Antanas Kairys, Olga Zamalijeva, Vilmantė Pakalniškienė, Raimonda Sadauskaitė. Psichologija. 2021, t. 63, p. 118-136.
• When culture fails: coping with cultural trauma / Danutė Gailienė. Journal of analytical psychology. 2019, 64, 4, p. 530-547.