LTDisertacijoje analizuojami ne Europos Sąjungos (ES) piliečių, atvykusių į Lietuvą šeimos susijungimo atveju, socialinės adaptacijos ypatumai, įvertinant kokią įtaka šiam procesui turi tikslo šalies socialinis kontekstas bei socialinės lyties ir etniškumo kategorijos. Siekiant kuo išsamiau pristatyti imigracijos dėl šeimos susijungimo reiškinį Lietuvoje, taikomi įvairūs metodai, kurie apima: struktūrinių imigracijos dėl šeimos susijungimo veiksnių analizę (imigracijos ir imigrantų dėl šeimos susijungimo politikos priemonių, įgyvendinamų ES ir Lietuvoje, apžvalgą; statistinių duomenų analizę, apžvelgiančią imigracijos dėl šeimos susijungimo dinamiką; visuomenės nuostatų imigrantų atžvilgiu apklausų rezultatų analizę); valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovų, dirbančių migracijos ir migrantų integracijos srityje, interviu; o taip pat ne ES piliečių, atvykusių į Lietuvą šeimos susijungimo atveju, asmenines migracijos ir socialinės adaptacijos patirtis. Analizuojant ne ES piliečių socialinės adaptacijos patirtis, tyrime laikomasi nuostatos, kad adaptacijos tipai yra ilgalaikis socialinės adaptacijos rezultatas, kurio eigai įtakos turi tikslo šalies socialinis kontekstas. Nors socialinės adaptacijos reiškinį aiškinančios teorijos išlieka neutralios lyties atžvilgiu, empiriniame tyrime yra įtraukiama socialinės lyties kategorija ir tiriama kaip adaptacijos tipas priimančioje visuomenėje priklauso nuo lyčių vaidmenų pasiskirstymo šeimoje. Socialinės lyties ir etniškumo kategorijos laikomos kertinėmis analizuojant imigrantų, atvykusių į Lietuvą šeimos susijungimo atveju, socialinės adaptacijos priimančioje visuomenėje patirtis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Imigracija; Imigracija dėl šeimos susijungimo; Socialinė adaptacija; Lytis; Etniškumas; Immigration; Family reunification; Social adaptation; Gender; Ethnicity.
ENThe aim of the research of the dissertation is to investigate the peculiarities of social adaptation of migrants on the ground of family reunification by assessing the impact and the links of social context, gender and ethnicity. In order to accomplish the set aim and goals, as well as to present a comprehensive picture of the phenomenon of family reunification in Lithuania, various research methods are combined and a wide spectrum of literature and databases are used in the dissertation. They include: analysis of the structural (contextual) factors of family reunification and social adaptation (analysis of family reunification policies implemented on the EU and national level; statistical data analysis of the dynamics of the phenomenon of family reunification in Lithuania; analysis of data of the public attitudes towards immigrants survey); interviews with experts who represent governmental institutions and NGOs in the field of migration and migrants’ integration; and interviews with migrants on the ground of family reunification who shared their personal experience of migration and social adaptation. The main idea that is developed in the study is related to the attitude that the type of social adaptation is not consciously chosen and is more than individual strategy, because this process is influenced by the social context of the destination country. Furthermore, in the dissertation gender neutral phenomenon of social adaptation is studied by taking into account gender sensitive approach. Such methodological approach complements underdeveloped migration feminist research methodology in Lithuania. Besides, an intersectionality approach is applied in the study in order to show if and how gender and ethnicity categories manifest and intersect during the process of social adaptation. [From the publication]