"Keletas variacijų kanono tema" : aštuntojo dešimtmečio lietuvių muzikos pagrindinė srovė ir jos recepcija

LTStraipsnio centre – lietuviškieji muzikos kanonai, jų susiformavimas XX a. septintuoju-aštuntuoju dešimtmečiais ir reinterpretacijos politinių bei kultūrinių pokyčių metais. Ypatingas dėmesys skiriamas XX a. aštuntojo dešimtmečio lietuvių muzikos pagrindinės srovės, tradiciškai siejamos su B. Kutavičiaus, O. Balakausko, F. Bajoro kūryba, įteisinimui bei vėlesniems kanonizuotą kompozitorių įvaizdį transformavusiems procesams – vietinei ir tarptautinei jų muzikos sklaidai bei recepcijai. Šie procesai analizuojami pasitelkiant hermeneutinės ir postmodernistinės muzikologijos prieitis, kurios inspiravo vakarietiškųjų akademinės muzikos kanonų kritiką ir įsigalėjusių nacionalumo sklaidos muzikoje sampratų peržvalgą. Pasitelkiant muzikologines kanono teorijos ir recepcijos tyrinėjimų interpretacijas, aptariamo laikotarpio lietuvių muzikos recepcija analizuojama kaip reikšmių bei vertybių konstravimo ir kanonizavimo istorija. Aptariamas muzikologijos vaidmuo pagrindžiant kanonines lietuvių muzikos versijas, joje išplėtotų nacionalinės muzikos tradicijos sampratų geneologija ir aksiologija. Analizuojama, kaip muzikologijoje susiformavę vaizdiniai bei kiti sociokultūriniai veiksniai paveikė XX a. pagrindinės lietuvių muzikos srovės įteisinimą ir vėlesnę vietinę bei tarptautinę jos recepciją. Tiriami šios srovės recepcijos kaitos dėsningumai, vietinės ir tarptautinės muzikos recepcijos sąveikos ir atogrąžos, nagrinėjama, kaip ir kodėl skirtinguose kultūriniuose kontekstuose individualioms kūrybiškumo konfigūracijoms ir jas atstovaujantiems muzikos kūriniams buvo priskirti įvairuojantys prasmės efektai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kanonas; Muzikos recepcija; Lietuvių muzika; Canon; Music reception; Lithuanian music.

ENThe article focuses on Lithuanian musical standards, their formation in 70s-80s of XX c. and reinterpretation in the years of political and cultural changes. Special attention is given to establishment of the mainstream Lithuanian music of 1980s, traditionally associated with B. Kutavičius’, O. Balakauskas’, F. Bajoras’ works, and to later processes that transformed established image of composers – local and international promotion and reception of their music. These processes are analyzed by utilizing approaches of hermeneutic and postmodern musicology, inspired by the criticism of Western standards of academic music and revision of established concepts of promotion of national identity in music. By utilizing interpretations of musicological research on standards theory and reception, the author analyzes reception of Lithuanian music from the mentioned period as history of constructing meanings and values and establishing standards. The article explores the role of musicology in justifying established versions of Lithuanian music, genealogy and axiology of national concepts of music traditions thriving within it. The author analyzes how images and other socio-cultural factors formed in musicology influenced establishment of the mainstream Lithuanian music of XX c. and its subsequent reception locally and internationally. The author studies regularities in changing reception of this movement, interaction between local and international musical reception, he examines how and why, in different cultural contexts, individual musical pieces were given divergent meaning effects.