Different IPA equivalents for some Lithuanian and Latvian vowels

LTPastaraisiais metais aprašant dabartinių baltų kalbų garsyną, balsiai ir priebalsiai ne tik tiriami, klasifikuojami ir lyginami taikant vienodus ar panašius metodologinius principus, bet ir vienodinami šių kalbų garsų transkripcijos rašmenys. Vienokie ar kitokie tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA, an. International Phonetic Alphabet, IPA) rašmenys dabartinių bendrinių baltų kalbų balsiams parenkami neatsitiktinai. Šio straipsnio pagrindinis tikslas - glaustai paanalizuoti, kurie lietuvių ir latvių trumpųjų ir ilgųjų balsių tarptautinės fonetinės abėcėlės simbolių atitikmenys nesutampa ir kodėl. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kokios galimos įprastos (tradicinės) dabartinių baltų kalbų pastovios artikuliacijos balsių klasifikacijos ir kuo skiriasi tarptautinis (pagal TFA principus standartizuotas) garsų skirstymas. Kaip žinoma, tarptautinė balsių klasifikacija itin paranki pagal vienodus artikuliacinius principus tiriant ir lyginant skirtingų kalbų garsyną, todėl siekiant objektyvumo ir preciziškumo, TFA transkripcijos rašmenys lietuvių ir latvių kalbų balsiams parinkti, pirmiausia atsižvelgiant į instrumentinio tyrimo rezultatus (spektrines balsių charakteristikas, audicinį įspūdį, tarimą ir pan.). Straipsnyje klasifikuojant lietuvių ir latvių kalbų balsius pagal skirtingą metodologiją, pabrėžiama ir skirtinga terminų vartosena, kuri iki šiol nėra nusistovėjusi, lietuvių ir lat v ių kalbomis klasifikuojant ir lyginant garsyną pagal tarptautinę fonetinę abėcėle. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dabartinės baltų kalbos; Bendrinė lietuvių kalba; Bendrinė latvių kalba; Balsis; Transkripcija; Tarptautinė fonetinė abėcėlė; Contemporary Baltic languages; Standard Lithuanian; Standard Latvian; Vowel; Transcription; International phonetic alphabet.

ENDespite the common Baltic origin, the inventories of vowel and consonant phonemes in contemporary Standard Lithuanian and Standard Latvian have differences, firstly, because of functional significance which is not universal: what is phonologically relevant in Lithuanian, cannot be so in Latvian or some other language, because the importance of vowels and consonants in distinguishing one word from another varies from language to language; all languages use a limited number of vowels and consonants that are able to distinguish word meanings. Also, the analysis of acoustic and articulatory phenomena and processes involves the study and comparison of sounds (for example, their distinctive features) of different languages on the basis of similar principles and similar methods by also providing some universal (international) transcription. Nowadays Lithuanian and Latvian vowels (as well as consonants) can be transcribed using not only national (traditional) phonetic symbols but also international phonetic alphabets) (universally agreed system(s) of notation for the sounds of languages).In the present article the choice of non-identical equivalents of the International Phonetic Alphabet (IPA) for the long and short monophthongs of contemporary Baltic languages is mainly discussed by highlighting terminology and other nuances of classifying sounds on the basis of different criteria since there can be various (traditional acoustic, articulatory, functional, international articulatory and the like) classifications provided for Lithuanian and Latvian vowel systems. For a comparative research study on Lithuanian and Latvian vowels it was necessary to establish a common synchronous vowel classification (traditional or international). Traditional (acoustic or articulatory) vowel classifications of both Baltic languages follow a similar pattern. The analysis of the comparative experimental research of Lithuanian and Latvian monophthongs showed that different IPA symbol equivalents for some vowels of contemporary Baltic languages have been chosen due to, the closely related but quite different acoustic qualities and not identical production as well as auditory features. [From the publication]