Didysis Vilniaus Seimas

LTTyrimo objektas – 1905 metų Didysis Vilniaus seimas (DVs) svarbus keliais aspektais: tai ryški Atgimimo istorijos riba, 1905 – 1906 m. tautinės revoliucijos apogėjus, ir lietuvių tautos politinių siekių konstitutavimosi pradžia. Seime visos tautos per savo atstovus deklaruotas Lietuvos autonomijos etnografinėse ribose siekis reiškė, jog susiformavo nauja etnosocialinė bendrija, pasiryžusi pati lemti savo likimą. Nuo „Aušros“ laikų pradėtas kurti modernios tautos modelis persikėlė iš visuomeninės minties sferos į realias visos tautos politines deklaracijas ir veiksmus. DVs sukonkretino politinius tikslus, kurių tikėtasi 1905 m. revoliucijos sąlygomis, apibrėžė etnopolitinių reikalavimų minimumą. Lietuvos autonomija suprasta, kaip tarpinis etapas į visišką nepriklausomybę. Tad mokslinė DVs analizė išryškina naujus 1918 m. vasario16 d. akto genezės tyrimus, atskleidžia naujojo Lietuvos valstybingumo santykį su senąja istorine Lietuvos valstybe (LDK). Tyrimas paaiškina kai kuriuos Rusijos politikos „imperijos pakraščiuose“ ypatumus, atskleidžia metodus ir būdus, kuriais ne kartą vėliau naudojosi Rusijos teisių paveldėtojos Sovietų Rusija ir Sovietų Sąjunga tarpvalstybiniuose santykiuose su Lietuva, bei nacionalinėje vidaus politikoje. Pateikiami gausūs priedai (įvairūs dokumentai, jų ištraukos).Reikšminiai žodžiai: Political life in Lithuania ih the begining of 20c.; Great Assembly of Vilnius; Historic rights of Lithuania nation; Congress; Resoliutions.

ENThe aim of the study is to reveal the importance of the 1905 Great Seimas of Vilnius (GVS) in several aspects: first of all, it marked a clear boundary in the Independence history in 1905 – 1906, the peak of the national revolution, and the beginning of framework of political goals of the Lithuanian nation. The aspiration regarding Lithuania’s autonomy within its ethnographic boundaries, established through the state’s representatives in Seimas, which represented the nation’s will, meant that a new ethno social community formed, eager to shape its own fate. The ‘Aušra’ newspaper, which took the model of a modern nation from the public thought, revealed itself through political declarations and actions. The Great Seimas of Vilnius made political aims of 1905 – the time of the approaching revolution - more concrete. Lithuania’s autonomy was like a transitional period to absolute independence. So, a scientific analysis of the Great Seimas of Vilnius has highlighted new studies into the origins of the Act of Lithuanian Independence of February 16, 1918 and has revealed the relationship of the new state of Lithuania with the ancient historical state of Lithuania (the Grand Duchy of Lithuania). The study also explains some peculiarities of Russia’s policy carried out in the ‘periphery of the empire’; it also shows methods and ways which were used more than once by the Russian inheritor Soviet Russia and Soviet Union in their intergovernmental relationship with Lithuania as well as in the national internal policy. Many additional information sources, such as various documents, their fragments, have also been given.