LTVilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo 1864 m. birželio 17 d. potvarkiu paskelbtas lietuviškų knygų lotyniškais rašmenimis spausdinimo uždraudimas ypač paskatino kontrafakcinių leidinių leidybą. Šių leidinių bibliografijos rodykle siekta sukaupti žinias apie išaiškintas kontrafakcijas vienoje vietoje, parodyti šių leidinių kiekį to meto spaudos produkcijoje, jų leidimo raidą, dėstant įrašus chronologine tvarka (metų ribose – pagal abėcėlę), laikytis tuo metu naudotos rašybos, pakartotoms laidoms taikyti išplėstinius aprašus, autentiška forma rašyti nelietuviškus asmenvardžius. Joje suregistruoti 833 kontrafakciniai leidiniai, išleisti spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo metais (1865–1904), kai kurių iš jų pateiktos spalvotos antraštinių puslapių, viršelių ar iliustracijų nuotraukos (111 fotogr.). Rodyklės gale pateiktos trys pagalbinės rodyklės: asmenvardžių, į ją įtraukti kontrafakcijų autoriai, sudarytojai, vertėjai, redaktoriai, rėmėjai; antraščių, iš kurios galima spręsti, kiek kartų pakartotas konkrečios knygos leidimas; kontrafakcijas išleidusių leidėjų bei spaustuvių rodyklė, kuri atskleidžia išaiškintus tikruosius kontrafakcijų leidėjus ir spaustuves (knygose nurodyti leidėjai ir spaustuvės į šią rodyklę neįtraukti, nes jie dažnai būdavo fiktyvūs). Bibliografinės rodyklės „Lietuviškieji kontrafakciniai leidiniai 1865–1904 m.“ leidėjai tikisi, kad leidinyje sukaupta informacija sukels didelį mokslininkų susidomėjimą kontrafakcine spauda ir palengvins būsimų tyrinėtojų darbą. Ji skirta paminėti lietuviškos spaudos atgavimo 100-ąsias metines.Reikšminiai žodžiai: Knygos; Spaudos draudimas; Leidyba.
ENThe ban on using the Latin alphabet in printing Lithuanian books that was declared by decree of Vilnius general governor Mikhail Muravyov on 17 June 1864 greatly encouraged the publishing of illegal publications. With a list of bibliographies of these publications, attempts were made to collect information about illegal publications that were elucidated on in one place, showing the number of these publications that were printed, and the development of their publication by laying out records in chronological order (with the books of each year put in alphabetical order), and following the orthography used at the time, expanded descriptions of books adopted for republished editions, and authentic form in writing non-Lithuanian personal names. There are 833 illegal publications registered on the list, published during the ban on publishing using the Latin alphabet (1865-1904). Some of the books have coloured photos on the title page, covers or illustrations. At the end of the index, there are three more reference lists for navigation: personal names, including the authors, compilers, translators, editors and sponsors of the illegal publications; title pages, from which one can find out, how many times a particular book was republished; a reference list of publishers and printing houses that published illegal books, which reveals real illegal book publishers and printing houses that are known. The publishers of “Illegal Lithuanian Publications During 1865-1904” hope this book will rouse more interest in illegal publishing and make the future work of researchers easier.