LTStraipsnyje aptariami didlietuvių ir mažlietuvių integracijos XIX a. II pusėje procesai, dėl menkos politinės mažlietuvių saviraiškos akcentuojant kultūrinį ir religinį aspektą. Mažlietuvius baugino didlietuvių katalikiškumas ir Rusijos imperijos grėsmė. Labiausiai akivaizdi bendradarbiavimo forma buvo spauda. Gilesnį kultūrinį suartėjimą stabdė skirtinga didlietuvių ir mažlietuvių politinė-valstybinė tradicija, skirtingas ekonominis lygmuo, o svarbiausia – skirtinga religinė-kultūrinė aplinka, Didžiojoje Lietuvoje paremta lenkiška katalikiškąja, Mažojoje – vokiška protestantiškąja tradicija. Jos suformavo ir skirtingus lotyniškus bei gotiškus rašmenis. Iš mažlietuvių spaudos darbuotojų savo leidinių gausa išsiskyrusio M. Jankaus laikraščiai lotyniškais rašmenimis nebuvo populiarūs, nes mažlietuviai nerimavo dėl katalikiškumo platinimo. Mažlietuvių ir didlietuvių bendradarbiavimo problemoje svarbūs veiksniai: 1) vokiška dvasia augintų mažlietuvių konservatyviajai daugumai didlietuviška tematika buvo svetima; 2) iki Pirmojo pasaulinio karo nediskutuota politinio integralumo tema. Didlietuviams mažlietuviai buvo per stipriai nutolę nuo lietuviškumo. Tačiau ir po 1904 m. spaudos draudimo panaikinimo mažlietuvių padėtis netapo vienu iš prioritetinių tautiškumo klausimų, mažlietuvis nelaikytas lygiaverčiu partneriu. Nepaisant kraštus jungiančio lietuviškumo, gilesnės integracinės apraiškos buvo nesuprantamos ir nepriimtinos. Tačiau šiuo laikotarpiu iš Mažosios į Didžiąją Lietuvą susiformavęs knygų kelias išryškino svarbiausią bendralietuvišką šio kultūrinio bendravimo fenomeną. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Didžioji Lietuva; Mažoji Lietuva; Tautinis tapatumas; Kultūra; Religija; Integracija.
ENThe thesis discusses integration processes of residents of Lithuania Minor and Lithuania Major in the second half of the nineteenth century. The main emphasis is given to cultural and religious aspect. The greatest threats that residents of Lithuania Minor experienced were the Catholic tradition of Lithuania Major and Russian Empire. Press was the most obvious means of communication. The development of deeper cultural relations was hindered due to different political-state traditions, different economic level, and what is most important, different religious-cultural environment, because Lithuania Major maintained the Polish Catholic tradition and Lithuania Minor was based on the German Protestant tradition. Due to the two different traditions, the both territories had different letters - Latin and Gothic. Abundantly published newspapers of M. Jankus in Latin letters were not very popular in Lithuania Minor, because the residents feared about the spread of Catholicism. Important factors determining communication problems between residents of the two territories: 1) the culture of Lithuania Major was alien to the majority of residents of Lithuania Minor, who were brought up under the Conservative German spirit; 2) until World War I, the theme of political integrity was not discussed at all. Residents of Lithuania Minor seemed too alienated from the Lithuanian identity. Despite a common feature of being Lithuanians, a deeper integration of the two regions was not comprehended and acceptable.