LTKalbininkas Giedrius Subačius darbe „Lietuviška ir rusiška lietuviškų spaudinių kirilika, 1864–1866 metai“ tyrinėja Jono Juškos, Jono Kreščinskio, Stanislovo Mikuckio, Lauryno Ivinskio ir Tomo Žilinskio kalbos alfabetizavimo politiką ir pabrėžia, kad reikia skirti dvi ortografijos sistemas: lietuvišką ir rusišką lietuviškų knygų kiriliką. Per keturiasdešimt metų buvo išleista apie 60 knygų lietuviškų knygų kirilica. Kalbininkas skiria dvi ortografijos sistemas – lietuvišką ir rusišką lietuviškų raštų kiriliką, kurios siejamos su J. Krečinskio ir S. Mikuckio bei T. Žilinskio asmenybėmis. Pirmasis vykdė rusų valdžios politiką rašyti lietuviams pagal rusų kalbos gramatiką, o kiti du pritarė lietuvių kalbos viešam vartojimui, tiesa, kirilikos forma.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių spaudos draudimas; Lietuvių kirilika (kirilica).
ENThe linguist Giedrius Subačius in his work Lithuanian and Russian Cyrillics of Lithuanian Press in 1864-1866 studies the policy of alphabetising of Jonas Juška, Jonas Kreščinskis, Stanislovas Mikuckis, Laurynas Ivinskis and Tomas Žilinskis and underlines that two orthographic systems must be identified: Lithuanian and Russian Cyrillics of Lithuanian books. During forty years about 60 Lithuanian books were published in the Cyrillic alphabet. The linguist identifies two orthographic systems – Lithuanian and Russian Cyrillics of Lithuanian texts associated with the personalities of J. Krečinskis, S. Mikuckis and T. Žilinskis. The first implemented the policy of the Russian authorities that Lithuanians should write according to the grammar of the Lithuanian language and the other two supported public use of the Lithuanian language but still in the Cyrillic form.