Imperijos biurokratija ir lietuvių kalbos lotyniškais rašmenimis draudimas 1864-1882 m.

LTRusų istorikas Michailas Dolbilovas straipsnyje pažymi, kad rusų biurokratija gerai žinojo vidaus imperinės politikos logiką, nors ją įgyvendinti ne visada sekėsi. Teigiama, kad bandymas prislopinti katalikiškas lietuvių religingumo ypatybes, visų pirma siejamas su lenkų įtaka, visai nebūtinai numatyta ateityje lietuvius atversti į stačiatikybę. Nukatalikinimas greičiau buvo suprantamas kaip nulenkinimas. Nikolajus Novikovas, vienas Kauno gubernijos biurokratų, siekė sukurti liaudies mokyklų tinklą. Vilniaus Švietimo apygardos valdininkai tikėjosi, jog lietuviai, priėmę raštą kirilika, kada nors priims ir stačiatikybę, nes genčiai, neturinčiai pretenzijų savarankiškam gyvavimui, abėcėlė neretai būna idėjos, dažniausiai religinės, skleidėja. Atminimas to, kaip draudimas buvo paskelbtas, Vilniuje buvo geriau išsaugotas negu Peterburge. Ši detalė, anot autoriaus, primena mums, kokią didelę reikšmę turi pakraščių administracija, kaip daugiau arba mažiau autonomiškas imperinės politikos veiksnys. Istorikas tvirtina, kad į lietuvių vidinį socialinį vienalytiškumą buvo žiūrima kaip į jų asimiliacijos su Rusija sąlygą: valdininkai norėjo juos suartinti su apibendrintu Rusijos tipu.Reikšminiai žodžiai: Tautinė politika; Spaudos draudimas; Biurokratinis mentalitetas.

ENIn the article the Russian historian Mikhail Dolbilov points out that the Russian bureaucracy well knew the internal logic of the imperial policy although its implementation was not always successful. The attempt to suppress Catholic peculiarities of the Lithuanian religiousness is said to be linked primarily with the Polish influence, and it is not for sure that Lithuanians were to be brought to Orthodoxy. De-Catholicisation was rather perceived as de-Polonisation. Nikolay Novikov, one of bureaucrats of Kaunas Province sought to create a network of people’s schools. Officials of Vilnius educational district hoped that Lithuanians adopting the Cyrillic alphabet would also eventually become Orthodox as for a tribe having no claims for independent life the alphabet is often a spreader of ideas, usually religious ones. Memory of how the prohibition was announced was better preserved in Vilnius than in Petersburg. This detail, according to the author, reminds us how important provincial administration is as a more or less autonomous factor of the imperial policy. The historian claims that the internal social homogeneity of Lithuanians was seen as a condition of their assimilation with Russia: officials wanted to bring them closer to the generalised type of Russia.

• Development of the cyrilic orthography for Lithuanian in 1864-1904 / Giedrius Subačius. Lituanus. 2005, vol. 51, no. 2, p. 29-55.
• Filologinis Aleksandro Luočio salto: Трумпас Катехизмасъ (1865) verčiamas Trumpu Katechizmu (1874) / Giedrius Subačius. Baltistica. 2006, t. 41, Nr. 2, p. 283-308.
• Lietuvių draudžiamosios spaudos ir tautinės tapatybės sąsajos / Vytautas Merkys. Knygotyra. 2005, t. 44, p. 9-19.
• Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos imperijos tarnyboje : Dmitrijus Kaširinas, Zacharijus Liackis, Andrius Poidėnas / Giedrius Subačius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2011. 459 p.
• Rusinimas: Lietuva ir Baltarusija po 1863 metų / Darius Staliūnas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 538 p.
• Šiaulių inteligentijos vaidmuo platinant ir leidžiant pasaulietinę lietuvišką spaudą 1896-1914 m / Rimantas Miknys. Spauda ir leidyba lietuvių tautos istorijoje: vardai, idėjos, darbai, įvykiai / sudarė Bronius Maskuliūnas. Šiauliai: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, 2019. P. 16-24.
• The letter and lithuanian cyrillic script: two language planning strategies in the late Nineteenth century / Giedrius Subačius. Journal of baltic studies. 2008, Vol. 39, no. 1, p. 73-82.
• "Укишкасис календорюс 1902 метамс" ir "Пасака aпe жувиника up жувеле": rengėjo problema / Aurelija Tamošiūnaitė. Archivum Lithuanicum. 2011, t. 13, p. 85-112.