Aleksandras Hilferdingas ir slavofilų Rusijos imperijos vakarinių pakraščių tautų kultūrinio atgimimo koncepcija

LTLenkų istorikas Henrikas Glębockis straipsnyje „Aleksandras Hilferdingas ir slavofilų Rusijos imperijos vakarinių pakraščių tautų kultūrinio atgimimo koncepcija“ analizuoja rusų kalbininko pasiūlytą lietuvių kalbos rašytinę reformą, kuri turėjo tapti tautos ideologinio ir kultūrinio auklėjimo įrankiu. Šis slavofilas kruopščiai studijavo lietuvių, latvių kalbas, siekdamas atlikti istorinę valstybės misiją – integruoti latvius, lietuvius į Rusijos politikos orbitą. Vienas iš slavofilų ideologų Konstantinas Aksakovas, suformulavęs pagrindinę panslavizmo idėją, kurią trumpai išreiškė šūkiu „Tegyvuoja kiekviena tautybė“, siekė sutautinti Rusiją, t. y. kiekvieną imperijos tautybę pajungti valstybei ir monarchijai. Matydami lenkų ir katalikybės pavojų savo tikslams, jie konkrečiai siūlė valdžiai vykdyti lietuvių, latvių, estų, suomių, kaip vietinio elemento, paramos politiką, t. y. atsižvelgti į liaudies lūkesčius ir juos įgyvendinti imperijai palankia kryptimi. Ukrainiečiai ir baltarusiai buvo laikomi rusų tautos sudėtine dalimi.Reikšminiai žodžiai: Slavofilų istoriosofija; Tautinis klausimas; Spaudos draudimas; Rusijos imperijos Vakarų kraštas.

ENIn his article Alexander Hilferding and Concept of Cultural Rebirth of Western Slavophil Nations of the Russian Empire, the Polish historian Henrik Glębocki analyses the writing reform of the Lithuanian language proposed by the Russian linguist which should become a tool of the nation’s ideological and cultural education. This Slavophil thoroughly studied Lithuanian and Latvian in order to complete a historic state mission – to integrate Latvians and Lithuanians into the Russian political orbit. One of Slavophil ideologists Konstantin Aksakov having formulated the main idea of pan-Slavism briefly represented by the motto “Viva All Nations!” wanted to annex every nation in the empire to the state and the monarchy. Seeing a danger posed by Poles and Catholicism to their goals, they specifically suggested to the authorities implementing the policy of support to Lithuanians, Latvians, Estonians and Finns as the local element, i.e. taking account of the people’s expectations and realising them as suitable for the empire. Ukrainians and Belarusians were treated as a component of the Russian nation.