Baroko muzikos kultūros įvadas

LTMuzikinio baroko pradžia įprasta laikyti 1600 m., nes maždaug nuo tada išryškėja naujos stilistinės ir komponavimo technikos priemonės bei žanrai (skaitmeninis bosas, opera, koncertas), o epochos pabaigą simbolizuoja 1750-ieji – J. S. Bacho mirties metai. Tiek baroko terminas, tiek šio laikotarpio kultūros reiškinių vertinimas sukėlė nemaža mokslininkų diskusijų istorijos raidoje, ir meno reiškinius tyrinėjančių rašytojų veikaluose labai kito. Straipsnyje atskleidžiami muzikos baroko ypatumai: 1) antikos retorikos meno bei mokslo įtaka muzikinėms retorinėms figūroms, kurios sudarė tarsi baroko muzikos kalbos žodyną, afektų teorija (J. Burmeisteris, A. Werkmeisteris, J. G. Wahlteris, J. Matthesonas ir kt.); 2) pateikiamas muzikinio stiliaus sampratos nevienareikšmiškumas bei įvairios jo klasifikacijos (G. Zarlino, N. Vicentino, G. B. Doni, C. Monteverdi, M. Scacchi, A. Kircheris ir kt.); 3) išskiriamos keturios barokinio kontrapunkto tendencijos (asimiliacija, visiškas Renesanso kontrapunktinio palikimo neigimas, religinės muzikos nuosaikumas, polifonijos raida instrumentiniuose žanruose); 4) akcentuojama baroko epochoje galutinai įsivyravusi funkcinė tonacinė sistema bei skaitmeninis bosas; 5) apibrėžiama vokalinio ir instrumentinio stiliaus idioma; 6) nurodomi keturi pagrindiniai baroko muzikos formų principai (padalų gretinimas, laisva / improvizuota forma, siuitiškumas, formos dalių grupavimas).Reikšminiai žodžiai: Bacho epocha; Barokas; Retorika; Afektų teorija; Stiliaus klasifikacija; Funkcinė teorinė sistema.

ENThe beginning of musical baroque is considered to be dated around 1600, because around that time new stylistic and composing techniques and genres (digital boss, opera, concert) become prominent, whereas the end of the period is symbolized by 1750 – the year J. S. Bach died. Evaluation of the term ‘baroque’ and cultural events of this period has caused many discussions among scientists and writers researching art throughout the history. The article defined specific features of music baroque: 1) the influence of rhetoric art and science from Antiquity on musical rhetorical figures, which constituted a certain baroque music language dictionary, the theory of effects (J. Burmeister, A. Werkmeister, J. G. Wahlter, J. Mattheson); 2) multiple nature of the concept of musical style and its various classifications (G. Zarlin, N. Vicentin, G. B. Doni, C. Monteverdi, M. Scacchi, A. Kircher); 3) four trends of baroque counterpoint (assimilation, complete negation of Renaissance’s counterpoint legacy, moderation of religious music, evolution of polyphony in instrumental genres); 4) emphasis is placed on functional tonation system and digital boss that came to predominate in baroque period; 5) idiom of vocal and instrumental style is defined; 6) four main form principles of baroque music are indicated (combination of fractions, free / improvised form, suites, grouping of parts of a form).

• Dinamika ir jos prielaidos skambinant klavesinu. Baroko muzikos kontekstas / Balys Vaitkus, Gražina Daunoravičienė. Lietuvos muzikologija. 2014, 15, p. 60-71.
• Grožis ir menas: estetikos ir meno filosofijos idėjų istorija / Antanas Andrijauskas. Vilnius : Vilniaus dailės akademija, 1996. 707 p.
• Lietuvių sutartinių ir ainų polifoninių dainų lygiagretės / Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė. Lietuvos muzikologija. 2012, 13, p. 175-196.