LTStraipsnyje siekiama pažvelgti į šiuolaikinį universitetą kaip į instituciją ir įvardinti jo santykį su kaita. Globalizacijos, rinkos ekonomikos principų taikymas įvairiose gyvenimo srityse ir greiti pokyčiai technologijose inicijuoja pokyčius tradiciškai pastovia laikomoje švietimo institucijoje – universitete. Universitetai įsitraukia į socialinio pasaulio konstravimo procesą, kuriame glūdi besiplečiančios institucinės tvarkos ištakos. Universitetą kaip instituciją straipsnyje bandoma apibrėžti pagal socialinės tvarkos pobūdį. Keliama hipotezė – jeigu socialinė tvarka yra žmogaus kūrybos procesas, tai, apklausus toje kūryboje dalyvaujančius žmones, turėtume atpažinti konkretaus šiuolaikinio universiteto požymius. Apklausa buvo sukurta pasitelkiant D. Hannah išskirtus universitetų modelius. Kiekvienas šių modelių aprašytas pagal filosofijos, misijos, finansavimo, turinio, mokymosi būdų, personalo ir studentų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus. Tai leido įvardinti esminius skirtingų tipų universitetų bruožus: Siekiant parengti metodiką universitetų kaip institucijų tyrimui, buvo paruošta anketa ir atliktas preliminarus tyrimas. Tyrimui buvo pasirinktas Vytauto Didžiojo universitetas, kaip visuomenės virsmo laikotarpiu kintanti institucija; jo gebėjimui tenkinti klientų poreikius sukurtas apklausos instrumentas. Gautieji preliminarinio tyrimo rezultatai rodo, kad tokio tipo apklausa, gali suteikti informaciją ir įgalina atpažinti universiteto institucinę tvarką.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Aukštojo mokslo vaidmuo; Universitetas; Visuomenė; Visuomenės poreikiai; Šiuolaikinis universitetas; Žinios; Contemporary University; Higher education; Knowledge; Needs of society; Society; The role of higher education; University.