"Savo" ir "kito" skirtys: individualių gyvenamųjų namų architektūros pavyzdžiai

LTTradicinės individualios gyvenamosios architektūros istoriografijoje „kito“ klausimas nebuvo nagrinėjamas, o pati tradicinė architektūra Lietuvoje visuomet tirta kaip lietuvių tautinės grupės kultūrinė tradicija, taip eliminuojant nuo seno Lietuvoje gyvenusias tautines grupes ir jų kultūrinius savitumus. Pasikeitus socialinėms, politinėms ir kultūrinėms sąlygoms Lietuvoje ir pasaulyje, „kitas“ vis dažniau tampa tyrinėjimų objektu, tačiau, vyraujant kultūriniam pliuralizmui, nykstant tradicionalizmui, rodos, darosi sunku atpažinti ne tik „kitą“, bet ir „savą“. Šiame darbe „savas“ ir „kitas“ yra ieškomi remiantis istoriografija, susijusia su gyvenamaisiais namais Lietuvoje ir autorės atliktais etnografiniais lauko tyrimais, kurių metu buvo apklausiami architektai ir individualių gyvenamųjų namų statytojai, savininkai. Tyrimų objektas: gyvenamųjų namų architektūra ir kultūriniai ženklai joje. Straipsnio tikslas: nustatyti, kas yra „sava“ ir „kita“ istoriografijoje, susijusioje su žmonių gyvenamųjų namų architektūra, ir šiuolaikinėje individualių gyvenamųjų namų architektūroje Lietuvoje. Uždaviniai: apžvelgti tradicinės architektūros ir tautinių mažumų kultūros istoriografiją, pasiaiškinti, kas joje laikoma „sava“, pateikti „kito“ apžvalgą. Straipsnyje taip pat siekiama nurodyti su „savo“ ir „kito“ paieška šiuolaikinės architektūros ir etnologijos diskurse susijusius metodologinius klausimus, išnagrinėti etnografinių lauko tyrimų medžiagą – šiuolaikinėje individualių gyvenamųjų namų architektūroje matomos „savo“ ir „kito“ skirtis, tai rodančius kultūrinius ženklus. Metodai: analitinis aprašomasis, istorinis, lyginamasis, etnografiniai lauko tyrimai. [Iš leidinio]

ENIn the traditional residential architecture historiography the question of “other” was not dealt with, and the traditional architecture itself in Lithuania was always investigated as Lithuanian ethnic group’s cultural tradition, in such a way eliminating ethnic groups for a long time living in Lithuania and their cultural identity. After the changes in the social, political and cultural conditions in Lithuania and the world, the “other” is increasingly becoming the subject of research, however, it seems that the prevalence of cultural pluralism and the decline of traditionalism make it difficult to recognize not only the “other”, but also ”self”. So our aim is to find out and compare what is “self” and what is “other” in historiography related to the traditional residential architecture, Lithuanian national minorities and in the contemporary residential architecture based on the author’s article about the conducted in 2016 ethnographic field research during which architects and homeowners were interviewed. [From the publication]