LTNors filmai ir televizijos programos yra neatskiriama informacinio amžiaus dalis, ne visi žmonės turi lygias galimybes jais mėgautis. Norint suprasti ir įsijausti į audiovizualinę produkciją, žmonėms su negalia reikia papildomų audiovizualinio vertimo būdų, kurie rodomą medžiagą pritaikytų prie žiūrovo poreikių. Dėl šios priežasties subtitravimas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems yra pasitelkiamas, pritaikant programas klausos sutrikimų turintiems žmonėms. Kadangi subtitravimas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems yra gana naujas audiovizualinio vertimo būdas, jis kelia daug diskusijų. Vienas iš pagrindinių nesutarimų kyla dėl subtitrų, skirtų kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, stiliaus. Nors išskiriami trys stiliai (pažodiniai, standartiniai ir redaguotieji subtitrai), pagrindiniai nesutarimai vyksta dėl pažodinių ir redaguotųjų subtitrų. Didžioji tyrėjų dalis rekomenduoja redaguotuosius subtitrus, o kurčiųjų bendruomenė teikia pirmenybę pažodiniams subtitrams. Šio darbo tikslas yra nustatyti koks subtitravimo kurtiesiems ir neprigirdintiesiems stilius (pažodiniai, standartiniai ar reaguotieji subtitrai) yra priimtinesnis kurtiesiems ir neprigirdintiesiems Lietuvoje. Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų požiūrio tyrimas turėtų padėti geriau suvokti tikslinę auditoriją ir pagerinti subtitrų kurtiesiems ir neprigirdintiesiems kūrimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Audiovizualinis vertimas; Kurtieji ir neprigirdintys; Kurčiųjų bendruomenė; Lietuvos televizija; Nesutarimai; Subtitravimas; Subtitravimas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems; Audiovisual translation; Deaf and hard of hearing; Deaf community; Disagreements; Lithuania; Lithuanian television; SDH; Subtitling; Subtitling for the Deaf and hard of hearing.
ENFilms and television programmes are an inseparable part of the digital age. However, audiovisual information is not easily accessible to everyone, as for people with special needs additional means, through which information is transmitted, are required. One of them is subtitling for the Deaf and hard of hearing. As it is a novel type of audiovisual translation, little research has been conducted, and a great number of questions still need to be tackled. A special attention is focused on the styles of subtitling. Although three styles of subtitling for the Deaf and hard of hearing can be distinguished (verbatim, standard and edited), the main debates are concentrated on verbatim vs. edited subtitles. This study aims to identify which style of subtitles (verbatim, standard or edited) is more suitable for the Deaf and hard of hearing viewers in Lithuania. The analysis of the standpoint of the Deaf and hard of hearing might help to apprehend the target audience better and to improve the production of subtitles for the Deaf and hard of hearing (SDH). [From the publication]