Šv. Kazimiero atvaizdas: pirmapradis ir kartotės

LTKrikščioniškoje tradicijoje šventųjų atvaizdai tapo kreipiniu, kviečiančiu žiūrovą dalyvauti vaizduojamo asmens atminime. Memorialinio atvaizdo transformacija į kulto atvaizdą daugiau priklausė nuo mirusiojo asmenybės ir šventumo pripažinimo, negu nuo paties atvaizdo stilistikos. Būtent tai ir liudija seniausi šv. Kazimiero (1458–1484) atvaizdai, kurių aptarimas istoriografijoje prasidėjo Fryderyko Papée spėjimu apie autentišką šv. Kazimiero portretą, galbūt nutapytą 1481 m. ruošiant jį apvesdinti su imperatoriaus Frydricho III dukterimi. Straipsnyje pristatomi XVI a. sukurti šv. Kazimiero atvaizdai – Zacharijo Ferreri Gyvenimo grafinis atvaizdas ir Vilniaus katedros Trirankis. Remiantis istoriniais šaltiniais, naujausia istoriografija ir 1982–1985 m. atliktų restauravimo tyrimų medžiaga, nagrinėjama šv. Kazimiero atvaizdo pirmavaizdžio problema, trirankiškumo fenomenas, atributų simbolika. Nors istoriniai šaltiniai karalaičio Kazimiero portreto nemini, tačiau identiškos raižinio ir paveikslo kompozicijos verčia galvoti, kad abu yra sukurti remiantis neišlikusiu pirmavaizdžiu, kurio savybes vienas ar kitas tiksliau perteikia. Šiandien neįmanoma atsakyti į klausimą, ar šie šv. Kazimiero atvaizdai buvo sukurti remiantis karalaičio portretu, nutapytu jam gyvam esant, ar jau po jo mirties sukurtu palaimintojo atvaizdu. Pirmasis šventojo biografas mini liudininkus, kurie „kiaurai ir iki smulkmenų pažinojo jo gyvenimą“, o seniausių šv. Kazimiero atvaizdų portretiškumas ir kameriškumas ne tik kviečia gerbti pavaizduotąjį, bet ir prisiminti „tikrojo“ portreto egzistavimo galimybę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ikonografija; Jogailaičiai (Jagiellonian dynasty); Arkikatedra bazilika; Vilnius; The Image of St Casimirus; Iconography.

ENThe essential features of the portraits of saints have always been similar. The earliest signs of the cult of saints indicate that it evolved from preservation of the memory of the dead, and icon is the result of this evolution. The evolvement of images of saints was influenced by the fact that Christianity allowed depiction of saints by way of commemoration. Such representations invite the viewer to participate in the commemoration of the person depicted. The image is intended to introduce the saint, marking the distinction between an individual who belongs to a certain historical period and a timeless saint. The transformation of a memorial image into a worshipped image depends on the personality of the dead rather than the stylistics of the image itself. This observation is supported by the earliest accounts of St. Casimir’s representations, which are reviewed in the article. The review includes Frydrych Papee’s assumption that the authentic portrait of St. Casimir might have been painted in 1481, as part of preparation for his marriage with the daughter of Emperor Frydrych III. The article presents the earliest images of St. Casimir: Zaccaria Ferreri’s print Vita and the Three-handed (Trirankis) of Vilnius Cathedral, as well as their derivatives. All the scholars concerned with the iconography of the saint were interested in the issue of the “real” portrait of St. Casimir. The earliest representations were employed as a means of establishing "authenticity". The article points out the most important historical and non-historical facts considered by the analysts.